Operos divos meilės Aristoteliui Onasiui istorija:  pakartojo Medėjos tragediją savo gyvenime

 Tai viena dramatiškiausių praėjusio amžiaus meilės istorijų. Ji apie tai, kaip nuostabi, nepaprastai talentinga ir graži moteris sugriovė savo gyvenimą dėl vyro, kuris negailestingai sudaužė jos širdį ir gyveno gana laimingai, kai ji kankinosi vienatvėje. O po to guodė jį, kai jis susirgo, ir, nepaisant visų jo pinigų, buvo tik nelaimingas senis.

Mergaitės gimimas nenudžiugino tėvų

Operos dainininkė Marija Ana Sofija Kekilija Kalogeropulu gimė 1923 m. gruodžio 2-ąją Niujorke, graikų imigrantų šeimoje. Jos gimimas nieko nenudžiugino. Šeima jau turėjo dukrą ir buvo netekusi sūnaus, tad laukdamasi trečiojo vaiko, Marijos mama Evangelija svajojo pagimdyti berniuką. Bet gruodžio 2-ąją jų laukė „nemalonus siurprizas“. Pirmąsias keturias dienas motina net nenorėjo žiūrėti į naujagimę. Visas dėmesys ir rūpestis atitekdavo jos vyresnei seseriai, šalia kurios būsimoji žvaigždė atrodė pilka pelytė – vaikystėje Marija buvo stora ir negraži. Dainininkės tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 13 metų. Tėvas liko gyventi Amerikoje, o mama su dukromis grįžo į gimtąją Graikiją. Gyveno jos vargingai, bet mažoji Marija liūdėjo ne dėl to, o dėl išsiskyrimo su tėčiu, kurio jai baisiai trūko. Nepaisant to, kad Evangelijos nebuvo galima pavadinti jautria ir rūpestinga mama, už savo karjerą operos žvaigždė turi būti dėkinga būtent jai. Nuo 5 metų Marija pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, o nuo 8-erių – dainavimo. Būtent mama reikalavo, kad jaunesnioji dukra stotų į konservatoriją, kurioje patyrę pedagogai iškart pastebėjo jos talentą.

Širdis pavergė užburiantis balsas

Dėl nuostabaus balso ji buvo praminta operos diva, dainuojant „La Scaloje“ jai plojo stovėdami.

Būdama 16 metų, Marija laimi finalinį konkursą ir pradeda užsidirbti pinigų. Visos lėšos skiriamos mamos ir vyresniosios sesers išlaikymui. Marija nekentė mamos ir labai ilgėjosi tėvo. Atsiradus galimybei, ji bandė vėl susitikti su savo mylimu tėvu. Tačiau naujoji šeima jos atvykimu nebuvo patenkinta, o Marijai teko susitaikyti su paliktos ir nemylimos dukros likimu. Prisimindama vaikystę M. Kalas sakė: „Mane mylėjo tik tada, kai dainavau“. Norėdama numalšinti meilės trūkumą, dainininkė kimšo saldumynus ir nesveiką maistą.

Po 10 dainavimo metų Marija padėkojo mamai padovanodama jai kailinius ir nusprendė daugiau jos nebematyti.

Netrukus M. Kalas tapo stambia moterimi, jos svoris tada buvo 105 kilogramai. Tačiau užburiantis dainininkės balsas užkariavo širdis. Pavergė ir garsaus italų pramonininko bei aistringo operos mylėtojo  Džovanio Batisto Menegini širdį. Jis labai žavėjosi jos balsu ir netrukus, nors ir buvo 27 metais už ją vyresnis, pasipiršo Marijai.

Santykiai panašūs į tėvo ir dukters

M. Kalas nedvejodama sutiko. Pirmą kartą ji pasijuto mylima ir reikalinga ne tik kaip dainininkė, bet ir kaip žmogus. Dėl Džovanio Batistos amžiaus ir temperamento skirtumo jų santykiai buvo labiau panašūs į tėvo ir dukters, o ne į vyro ir moters meilę. B. Menegini buvo jos draugas, padėjėjas ir vadybininkas. Jis visą savo laiką skyrė M. Kalas karjerai.

Kelias į Olimpą Marijai nebuvo lengvas, vyras tikėjo jos talentu, mylėjo ir finansiškai rėmė sunkiais laikais.

Iš „bjauriojo ančiuko“ virto gražia gulbe

Santuoka dainininkei buvo naudinga, po dar vienos žurnalistų kritikos dėl jos svorio M. Kalas nusprendė būtinai spręsti šią problemą. Kurdama Violetos vaidmenį savo mylimoje „Traviatoje“, mergina numetė svorį iki 55 kilogramų.

Iš „bjauriojo ančiuko“ ji virto gražia aistringa gulbe. Jos karjera pradėjo sparčiai kilti. Buvo įveiktos visos įmanomos operos scenos viršūnės. Ji vaidino Argentinos Colon teatre, garsiajame italų „La Scala“, Karališkajame operos teatre „Covent Garden“ Londone. Kritikai ją vadino auksiniu XX amžiaus balsu. Jos honorarai sparčiai augo.

Buvo neeilinė asmenybė

M. Kalas fenomenas buvo ne tik jos žaviame balse, ji buvo ypatinga, aistringos emocinės prigimties asmenybė. M. Kalas buvo darboholikė, tačiau dėl emocionalumo ir nuolatinio streso kovojant su svoriu ji pradėjo sirgti, todėl periodiškai atšaukdavo savo koncertus. Dėl to kilo daug skandalų ir teismų. Ją gaubė ekscentriškos, nepastovios, kaprizingos dainininkės įvaizdis.

Marija gyveno nuolatiniame prieštaravime su savimi. Ji troško visuomenės meilės ir pripažinimo, tačiau tuo pat metu ją slėgė atsakomybės našta. Ji sakė: „Kuo garsesnis esi, tuo daugiau atsakomybės tau tenka ir tuo mažiau apsaugotas jautiesi“. Tapusi suaugusia moterimi, sieloje ji liko vaiku, kurio vaikystėje niekas nemylėjo.

Mėgstamiausias Marijos vaidmuo buvo Medėja. Ši jūrų keliautojo Jasono, kuris ieškojo Auksinės vilnos,  mylimoji dėl jo paaukojo viską: tėvą, brolį ir vaikus. Tačiau mylimasis ją išdavė ir vedė kitą. Mitą apie Medėją, aistringą, žavią, kenčiančią moterį, viską paaukojusią dėl meilės, M. Kalas perkėlė į savo gyvenimą.

Multimilijardierius apipylė primadoną  gėlėmis ir dovanomis

Pirmą kartą spetyniolika metų vyresnis graikų multimilijardierius, tuo metu turtingiausias  pasaulio žmogus, A. Onasis pamatė Mariją Venecijoje jos garbei surengtame baliuje. Koncerto metu jis jai įteikė nuostabią purpurinių rožių puokštę. Aristotelis nebuvo operos gerbėjas, tačiau dievinama aistringa graikė jį sudomino.

Jis pradėjo rodyti jai dėmesį, apipylė moterį gėlėmis ir dovanomis. Milijardierius pakvietė M. Kalas ir jos vyrą į savo garsiąją jachtą „Kristina“, pavadintą jo dukters vardu. Pora ilgai nesutiko priimti šio kvietimo, tačiau A. Onasis pasiekė savo.

Meilė ir aistra

Visą vakarą A. Onasis šoko su Marija. Džovanis Batistas ne iš karto pastebėjo, kad jo žmona kažkur dingo, nes žinojo, kad ji turi tokių keistenybių: gali pasislėpti kur nors kampe ir visą naktį žiūrėti į žvaigždes. Vyras nuėjo miegoti vienas, ypač nesijaudindamas. Jį pažadino beldimas į kajutės duris. Jis atsisuko į žmoną, bet Marijos šalia nebuvo. Kai atidarė duris, pamatė A. Onasio žmoną Tiną, kuri raudodama išrėkė: „Žinau, kad šis monstras niekada negrąžins to, ką gavo… Ir tu niekada neatgausi savo Marijos!“

Prabangioje jachtoje įsiplieskė audringas romanas tarp operos divos ir multimilijardieriaus. Jie nenuilstamai šoko, o vakarais mėgavosi aistringais seksualiniais malonumais. Meilės reikaluose patyręs, dosnus ir emocingas A. Onasis negalėjo būti net lyginamas su santūriu ir nuosaikiu Marijos vyru. Ari (taip vadindavo  Aristotelį) jai teikė brangias dovanas ir apipylė Mariją gėlėmis.

Visą gyvenimą troškusi meilės dainininkė pametė galvą,  „iki ausų“įsimylėdama turtuolį. Jis jai tapo Jasonu. M. Kalas vyras, suprasdamas, kad jo jaunai žmonai reikia pramogų, iš pradžių labai nesijaudino, manydamas, kad šis trumpalaikis romanas Marijai greitai pabos. Tačiau kai jachta prisišvartavo Atono kalno pakrantėje, patriarchas, stebint nuščiuvusiai publikai, palaimino Aristotelį ir Mariją, nekreipdamas dėmesio į jų sutuoktinius.

Žinoma, tai buvo savotiškas spektaklis. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau. Vieną vakarą Aristotelio žmona atėjo į Džiovanio Batistos kajutę ir papasakojo apie meilės sceną, kurią ji stebėjo vyro kajutėje. Tina Onasis pasiėmė iš jachtos vaikus ir vos išlipusi į krantą nusprendė paduoti prašymą skyryboms.

Netrukus sutuoktiniai Marija ir Dž. B. Menegini paliko A. Onasio jachtą. Tačiau Ari nesiruošė pasiduoti ir toliau persekiojo Mariją.

Jis norėjo visiškai kontroliuoti jos širdį ir sielą. Milijardierius pradėjo siųsti jai dovanas, gėles ir brangenybes. „Aš tau padovanosiu visą pasaulį“, – žadėjo jis savo meilužei. Jis taip pat pasiūlė jos vyrui: „Kiek tau reikia: milijono, trijų, penkių, duosiu, tik paleisk ją!“. Marija pasidavė, buvo tokia įsimylėjusi ir įsitikinusi, kad šis jausmas yra abipusis, kad ji pati pateikė skyrybų prašymą ir išvyko pas savo mylimąjį.

Tuo tarpu Aristotelis nesiliovė įtikinėjęs žmonos atšaukti sprendimą skirtis. Padoriose graikų šeimose skyrybos nebuvo priimtinos. Jis buvo rimtai susižavėjęs Marija, tačiau visiškai nesiruošė dėl jos radikaliai keisti savo gyvenimo.

Nusprendė visa pasišvęsti mylimajam

Tačiau skyrybos įvyko ir Aris tapo laisvu žmogumi. Jis ir toliau draugavo su Marija, dovanojo jai aistringas sekso naktis, buvo dosnus ir kentė jos nuolatines isterijas dėl koncertų, nors visai nemėgo operos. Jis jai buvo tikras vyras ir meilužis, pries naktį šukavęs jai plaukus ir mokėję būti švelnus.

Marija skendo šiuose meilės spinduliuose, ji buvo tokia dėkinga Ariui už šį jausmą, kad nusprendė visiškai jam pasišvęsti. Visur sekdama savo mylimąjį, M. Kalas pradėjo atšaukinėti koncertus, atsisakinėti pelningų sutarčių. Ji sutikdavo dainuoti tik ten, kur A. Onasis turėdavo reikalų. Žurnalistai, aptarinėdami šį ryšį, apie Mariją pradėjo rašyti ne kaip apie operos divą, o kaip turtingiausio planetos žmogaus meilužę.

A. Onasis, pasiekęs savo tikslą, džiaugėsi M. Kalas šlove ir meile. Ir ji laukė… štai, dabar ateis, ir pasisiūlys ją vesti. Tačiau milijardierius turėjo visai kitokių planų. Kai Aris pažadėjo jai padovanoti visą pasaulį, jis visai neturėjo minties pasiūlyti jai rankos ir širdies. Jam Marija labai tiko kaip meilužė, bet visai netiko žmonos vaidmeniui. Nesulaukusi pasiūlymo tekėti, M. Kalas nusprendė pagreitinti įvykius. Ji spaudoje paskelbdė apie netrukus vyksiančias vestuves. Kitą rytą A. Onasis žurnalistams pareiškė, kad tai tik jos fantazijos. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis pažeminimas, kurį M. Kalas patyrė iš A. Onasio.

Žemino ir kėlė ranką

Tada ir prasidėjo pirmosios jų problemos. Vakarykštis karštas meilužis tiesiog akimirksniu virto grubiu, abejingu ir despotišku sugyventiniu. Jis neskubėjo pasiūlyti dainininkei rankos ir širdies, ir tai jai kėlė didžiulį nerimą. Marija kentė įžeidimus, net Aristotelio išdavystes, apie kurias žinojo visi aplinkiniai. Laikui bėgant A. Onasis pradėjo pries ją kelti ranką. Tačiau ji vis tiek jam fanatiškai aukojosi. Tai davė priešingą rezultatą. Aristotelio agresijos protrūkiai dažnėjo.

Operos diva galiausiai paliko sceną, apakinta meilės turtingam graikui. Ji nusprendė visiškai atsiduoti šiam vyrui. Tačiau Aristoteliui to nereikėjo. Kai prarado balsą ir savigarbą, M. Kalas paniro į gilią emocinę krizę. Ji sugebėjo galvoti ir svajoti tik apie vieną dalyką – dar kartą išgyventi emocijas, kurias patyrė kartu su Aristoteliu „Kristinos“ jachtoje kruizo Viduržemio jūroje metu.

Ari nusibodo Marijos atsidavimas ir pasiaukojimas. Jis viešai ją įžeidinėjo, pavadindamas „visiška kvaile“ arba „menkysta“. A. Onasis nevengė pakelti prieš ją rankos, draugų akizaizdoje ant  jos išlieti savo įtūžį.

 Neteko balso

Dainininkė buvo taip įsimylėjusi, kad atleido jam viską. Dėl meilės ji nusprendė palikti sceną, kad galėtų visiškai atsiduoti mylimajam. Operos diva tik retkarčiais sutikdavo dalyvauti koncertuose. Nuolatinė nervinė įtampa pradėjo veikti jos balsą. Viename koncerte 1961 mtais „La Scala“ teatre, netikėtai ji neteko balso. M. Kalas ši nesėkmė labai nuliūdino, tačiau vietoj mylimojo palaikymo žodžių ji išgirdo: „Tu – tuščia vieta“.

Vienu metu ji neteko balso ir dainuodama Donicečio operoje Dalase, dėl tos pačios priežasties  turėjo palikti sceną vidury koncerto Romoje. M. Kalas dainavo vis rečiau.

Tuo tarpu A. Onasis jau asistavo kitai moteriai – žuvusio JAV prezidento Džono Kenedžio žmonai Žaklinai Kenedi. Jis apipylė ją dovanomis, visiškai to neslėpdamas nuo M. Kalas.

Iš  meilės paaukojo būsimą kūdikį

Būdama keturiasdešimt trejų, Marija pastojo. Jos džiaugsmui nebuvo ribų. Dabar jie pagaliau su Ariu turės tikrą šeimą. Tačiau A. Onasi uždraudė jai gimdyti. Jis jau turėjo du įpėdinius ir nenorėjo turėti dar vieno nesantuokinio vaiko. Milijardierius pateikė Marijai ultimatumą: „Arba aš, arba vaikas“. Ir vėl M. Kalas nusileido.

Nėštumo pabaigoje ji turėjo pasidaryti abortą. Po šios operacijos moteris vos išgyveno. A. Onasis jai už tai padėkojo padovanodamas kailinius.

M. Kalas negalėjo sau atleisti, kad dėl baimės prarasti Arį ji paaukojo vaiką. Po dvejų metų garsiojoje jachtoje „Kristina“ A. Onasis ir M. Kalas taip šaukė vienas ant kito, kad visi tarnai išsibėgiojo po kajutes. Galiausiai A. Onasis neištvėrė ir sušuko Marijai: „Nešdinkis! M. Kalas atsakė, kad daugiau jos nematys.

Nusipirko garsiausią moterį pasaulyje

Panašu, kad dėl to Aris nebuvo per daug susikrimtęs, nes po mėnesio buvo pranešta apie jo sužadėtuves su Ž. Kenedi. Tai atsitiko Skorpiono saloje, kurią Aristotelis buvo žadėjęs dovanoti M. Kalas. Ši santuoka buvo vadinama šimtmečio sandoriu. Žaklina gavo jo turtus, o Aristotelis nusipirko garsiausią moterį pasaulyje.

Laikraščiai rašė: „Džonas Kenedis numirė antrą kartą“. Tuo metu M. Kalas taip pat „numirė“. Apie vedybas sužinojusi iš laikraščių, nuo patirto šoko ji prarado balsą ir visam laikui paliko sceną. Moteris užsisklendė vienatvėje savo bute Niujorke.

 Susitikinėjo slaptai

Sėkmingas sandoris Aristoteliui laimės neatnešė. Naujoji žmona jo reikalais visiškai nesidomėjo. Ji buvo šalta ir su išskaičiavimu. Ji žinojo, kaip švaistyti jo pinigus ir mėgautis gyvenimu.

Beje, po vestuvių verslininkas nenutraukė susitikimų su Marija, tik dabar jie vykdavo slaptai. O per savo medaus mėnesį Londone jis dainininkei skambindavo kiekvieną rytą, suteikdamas vilties, kad santykiai tęsis.

Vėliau A. Onasis netgi svarstė galimybę skirtis su Žaklina ir pasipiršti Marijai. Tačiau 1973 metais per lėktuvo katastrofą žuvo jo mylimas sūnus Aleksandras. Aris negalėjo susitaikyti su šia netektimi, ir po dvejų metų pats mirė.

Marija nepaliko savo mylimojo iki paskutinės dienos.

Kėlė įvairias versijas

1977 metų rugsėjį M. Kalas iškeliavo Anapilin savo bute. Gydytojai diagnozavo širdies priepuolį. Jos kūnas buvo kremuotas, o pelenai išbarstyti virš Egėjo jūros, kaip ji pageidavo testamente. M. Kalas mirtis paliko ne mažiau klausimų be atsakymų negu jos gyvenimas: jos gerbėjai įtarinėjo, kad dainininkė buvo nunuodyta, o norint paslėpti nusikaltimo pėdsakus, kūnas kremuotas. Tačiau ši versija nebuvo įrodyta. Marijos vyras Dž. B. Meneginis buvo įsitikinęs, kad operos žvaigždė nusižudė.

Kaip ten bebūtų,  tačiau, kaip rašė  garsus to meto muzikos kritikas Pjeras Žanas Remi: „Po M. Kalas opera niekada nebebus tokia, kaip anksčiau.“