„Marti laukia mano mirties, kad taptų šeimininke“

Antaninos skruostais riedėjo ašaros, kai guodėsi, kokioje situacijoje atsidūrė.

Dukrai reikalinga, kai reikia prižiūrėti jų augintinius

Sūnų ir dukrą auginau viena, be vyro. Po skyrybų neištekėjau, nes moksleiviai vaikai reikalavo, kad šeimoje nebūtų patėvio. Buvo sunku ir morališkai, ir finansiškai, bet išgyvenome.

Baigusi studijas, dukra ištekėjo ir persikėlė į kitą miestą, kur vyras netrukus atidarė savo nedidelį verslą. Dabar jie turi didelį namą, klestintį verslą, dvi dukras. Jie su manimi bendrauja tik tada, kai kur nors išvyksta ir man reikia atvažiuoti saugoti namus ir pamaitinti katę bei du šunis. Kai tik jie grįžta iš atostogų, aš iškart išvažiuoju, nes nuo pat pradžių dukra taip pareikalavo.

Megina man iš karto nepatiko

Netrukus po dukters išvykimo sūnus pristatė merginą, kurią planuoja vesti ir apsigyventi  pas  mus. Su juo susitarėme, kad nekeisime trijų kambarių buto, o kai jis susituoks, gyvensime visi kartu. Taip bus patogiau, galėsiu prižiūrėti būsimus anūkus.

Bet mergina man iš karto nepatiko, ji buvo per daug arogantiška ir, kaip čia pasakius, kaip iš nesėkmingos šeimos. Apie tai bylojo visas jos elgesys, manieros ir net išvaizda. Aš nieko nepasakiau, bet vakare nusprendžiau pasikalbėti su sūnumi. Nutarėme, kad kol kas  ji pas mus nepersikraustys, pasižiūrėsime, kaip viskas toliau klosis.

Ir kas tada prasidėjo! Sūnus tapo grubus, šaukė, kad kišuosi į jo asmeninį gyvenimą, o jau kitą dieną padavė pareiškimus tuoktis. Iš savo marčios elgesio supratau, kad jis jai viską papasakojo, o po vestuvių apsigyvenę mano namuose jie nustojo su manimi bendrauti.

Marti tuo metu mokėsi, o kol sūnus buvo darbe, atsivesdavo draugių, gėrė alų, visu garsu klausėsi muzikos. Tais momentais  aš išeidavau iš namų tai į parduotuvę, tai į parką. Mano gyvenimas tapo pragaru.

Sūnus susitvarkė savo gyvenimą

Gimė anūkės, tarp marčios ir sūnaus vis dažniau įsiplieksdavo ginčai. Buvo ir didelių skandalų. Sūnus pradėjo išgėrinėti, bet vis tiek su manimi nesikalbėjo. Po 10 bendro gyvenimo metų sūnus susirado meilužę, padavė prašymą skyryboms ir apsigyveno pas tą moterį. Prieš tai jis man tik tiek pasakė: „Mama, tu buvai teisi“. Bet jo atsiprašymo nesulaukiau.

Likau viena su marčia ir anūkėmis, kurios man buvo tokios pat grubios, kaip ir jų mama. Po truputį pradėjusi bendrauti su sūnumi, prašiau, kad jis padėtų parduoti šį butą ir nupirktų man kitą. Bet marti priešinosi pardavimui, nes ji ir vaikai čia prisiregistravę. Ji dar pasakė, kad sulauks mano mirties ir bus pilnateisė buto savininkė. Taip aš gyvenu 12 metų. Vyriausioji anūkė ketina tekėti, jaunieji nori čia apsigyventi. Aš neturiu vietos savo bute, nes jiems reikia atskiro kambario.

Sūnus susitvarkė savo gyvenimą, o mane pasmerkė tokiam egzistavimui…

pexels.com nuotr.

3 komentarai “„Marti laukia mano mirties, kad taptų šeimininke“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.