Draudimas rišti šunis: daliai senjorų tai gali tapti rimtu iššūkiu?
Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis pirmą kartą visos Europos Sąjungos (ES) mastu nustatė šunų ir kačių veisimo, laikymo, priežiūros ir įvežimo į ES reikalavimus. Vienas jų – draudimas rišti šunis ilgiau nei valandą, gali tapti rimtu iššūkiu daliai vyresnio amžiaus žmonių.
Kodėl vyresniems žmonėms naujosios taisyklės gali tapti išbandymu?
Kaimuose ir mažesniuose miesteliuose šunys nuo seno dažnai buvo laikomi kieme, pririšti prie būdos. Vyravo įsitikinimas, kad šuo reikalingas tam, kad saugotų namus, lojimu perspėtų apie pasirodžiusius svetimus žmones, turėtų savo vietą kieme. Svarbiausia – kad augintinis būtų pamaitintas, su juo bendraujama, jis paleidžiamas palakstyti.
Tačiau pagal naujas taisykles reikės atsisakyti šunų rišimo prie būdos, tad teks pasirūpinti, kad augintis būtų laisvas, bet nekeltų pavojaus. Tai reiškia, kad reikės įrengti modernų voljerą, tvorą ar saugiai aptverti kiemą. Kadangi tokie darbai, medžiagos kainuoja kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems iš nedidelių pensijų, tai gali tapti nepakeliama našta. Ypač vienišiems, taip pat gyvenantiems atokiose vietovėse, turintiems sveikatos problemų, sunkiau judantiems.
Kas kelia nerimą senjorams
Pagal naujas taisykles visi šunys ir katės turės būti paženklinti mikroschema, registruoti sistemose, o perduodant kitam žmogui reikės oficialiai pažymėti pasikeitimus.
Jaunimui tai gali atrodyti paprasta. Tačiau vyresniems gyventojams tokios procedūros kartais tampa rimta problema. Nes ne visi senjorai naudojasi internetu, moka prisijungti prie sistemų, supranta elektroninius registrus, žino, kur kreiptis pagalbos. Kai kurie senyvo amžiaus žmonės net neturi elektroninio pašto ar išmaniojo telefono.
Didelė problema ir informacijos trūkumas. Dalis senyvo amžiaus žmonių apie naujas taisykles sužino tik iš televizijos, radijo ar aplinkinių. Išgirstos nuotrupos kelia daug nerimo. Senjorai pradeda nuogąstauti, kad jie negalės laikyti šunų kieme, visi privalės statyti brangius voljerus, už pažeidimus prisieis mokėti dideles baudas.
Todėl reikėtų pasirūpinti, kad pensinio amžiaus žmonėms būtų paprastai paaiškinta, kas iš tikrųjų keisis, kiek laiko skirta prisitaikyti, kokia pagalba bus teikiama.
Gyvūnų specialistai taip pat primena, kad svarbu nepulti į kraštutinumus ir dėl augintinių. Jeigu šuo daugelį metų gyveno lauke, buvo pripratęs prie savo teritorijos, staigus perkėlimas į kitokias sąlygas jam taip pat gali sukelti stresą. Todėl pokyčiai turi būti laipsniški, protingi, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Nustatyta ir daugiau reikalavimų
Reglamente taip pat numatyta drausti spygliuotus antkaklius, taip pat smaugiamuosius antkaklius be apsauginių mechanizmų. Dar viena svarbi naujovė – net dovanojant gyvūną kitam žmogui, tai turės būti oficialiai įregistruota. Interneto skelbimuose reikės nurodyti gyvūno identifikacijos informaciją, registracijos patvirtinimą, atsakomybės įspėjimą.
Taisyklėse nustatyti ir minimalūs gerovės standartai veisimo įstaigoms, prieglaudoms bei gyvūnų parduotuvėms, įskaitant konkrečius reikalavimus dėl laikymo sąlygų. Bus draudžiami pernelyg maži narvai, pagal augintinio dydį numatytas minimalus gyvenamasis plotas, privaloma veterinarinė priežiūra, būtina gyvūnų socializacija.
Europos Parlamento nustatytas taisykles formaliai dar turi patvirtinti ES Taryba. Nauji reikalavimai šunų savininkams įsigaliotų per dešimt metų, kačių laikytojams – per penkiolika metų.
Pokyčiai reikalingi, bet svarbu nepamiršti žmonių
Europos Komisijos duomenimis, 44 proc. ES piliečių laiko augintinius, t. y. daugiau kaip 72 milijonus šunų ir daugiau kaip 83 milijonus kačių. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2024 metais Lietuvoje Gyvūnų augintinių registre registruota 305,6 tūkst. šunų ir 159,4 tūkst. kačių.
Gyvūnų gerovė šiandien tampa vis svarbesnė visoje Europoje. Ir daugelis sutinka, kad žiauraus elgesio, nelegalių daugyklų ar gyvūnų kankinimo turi būti mažiau. Tačiau kartu labai svarbu nepamiršti ir žmonių – ypač vyresnio amžiaus gyventojų. Daugelis senjorų savo augintinius tikrai myli. Pokyčiai turi ateiti ne per baimę ar baudimus, o teikiant pagalbą, aiškinant ir bendraujant.
Genovaitė Kazielienė