Nemokama slauga – ne ilgiau kaip 120 dienų
Nuo 2025 m. sausio 1 d. už Lietuvos gydymo įstaigose suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas bus mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pagal jų bazines kainas, tačiau ne daugiau kaip už 120 lovadienių per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios datos.
Paslaugų apmokėjimo modelis keičiantis kalendoriams metams lėmė pacientų srauto netolygumus
Iki šiol galiojusi tvarka numatė, kad už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas PSDF lėšomis buvo apmokama ne daugiau kaip 120 lovadienių per kalendorinius metus. Toks paslaugų apmokėjimo modelis keičiantis kalendoriams metams lėmė pacientų srauto netolygumus – nuo rugsėjo mėnesio į slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines patekę pacientai likdavo gulėti ir prasidėjus kitiems metams dar 120 dienų, o naujiems pacientams, kuriems stacionarinės slaugos poreikis atsirasdavo nuo sausio iki balandžio mėnesio, nebūdavo vietos. Dėl to kildavo sunkumų į šias ligonines laiku perkelti pacientus po aktyvaus gydymo.
Lovadieniai bus skaičiuojami nuo paslaugų teikimo pradžios datos, o ne kalendoriniais metais
Įgyvendinus pokyčius, lovadieniai bus skaičiuojami nuo paslaugų teikimo pradžios datos, o ne kalendoriniais metais. Tai reiškia, kad kiekvienam pacientui bus užtikrintas maksimalus 120 dienų gydymo laikotarpis per metus, nepriklausomai nuo gydymo pradžios datos.
Kas yra slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos
Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apima gydymo, slaugos (paliatyviosios pagalbos paslaugos, slauga namuose), kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas / priemones bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis. Taip pat – neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Pacientai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ) hospitalizuojami, kai yra nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos yra apmokamos ligonių kasų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tad pacientui papildomai už jas mokėti nereikia.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis
Paliatyviosios pagalbos paslaugos – tai paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Šios paslaugos gali būti teikiamos stacionare, dienos stacionare arba ambulatorinėmis sąlygomis. Paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro – gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir medicinos psichologas. O teikiant paliatyviosios pagalbos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, komandoje dirba ir socialinis darbuotojas. Norint gauti paliatyviosios pagalbos paslaugas, būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Slaugos ligoninę pacientas arba jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad pasirinktoji ligoninė būtų pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa.
Slaugos paslaugos namuose
Slaugos paslaugos namuose – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos pacientų namuose. Jomis siekiama užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, taip pat skatinant jo savirūpą bei gerinant gyvenimo kokybę. Siuntimą ambulatorinės slaugos paslaugoms namuose (ASPN) gauti išrašo paciento šeimos gydytojas. Jas teikia bendruomenės ir (ar) bendrosios praktikos, ir (ar) išplėstinės praktikos, ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, kineziterapeutas. Apsilankymo pas ASPN paslaugas gaunantį pacientą metu jam atliekami visi reikalingi tiriamieji, gydomieji, slaugos ir kt. veiksmai, kurie yra numatyti specialisto teikiančio šias paslaugas medicinos normoje.
freepik.com nuotr.