Pasigaminkime trąšų namuose iš maisto atliekų

Ne vienas senjoras turi daržiuką, sodą, kai kurie pensinio amžiaus žmonės labai mėgsta gėles, kurias augina namuose. Kad daržovės būtų derlingos, gėlės – vešlios, gausiai žydėtų, jas reikia tręšti. Ne paslaptis, kad tarp kitų pabrangusių prekių yra ir trąšos. Žinant, jog senjorų pajamos nėra itin didelės, tad kiekvienas centas brangus, pateikiame kelis patarimus, kaip pasigaminti trąšų namuose iš buityje atliekamų produktų. Tai ne tik padės senjorams sutaupyti, bet ir trąšos bus ekologiškos.

Kavos tirščiai, kaip juos paruošti

 Tikriausiai ne vienas senjoras rytais, taip pat ir kitu dienos metu, mėgaujasi puodeliu kavos. Likusius kavos tirščius patariama ne išmesti, o pasigaminti puikių trąšų. Kavos tirščiuose gausu azoto, fosforo, mineralų ir kalio, tad šios medžiagos gerina dirvos sudėtį. Teigiama, jog tokios trąšos  gali net atbaidyti sraiges, šliužus, vabzdžius.

Pirmiausia kavos tirščius reikėtų išdžiovinti, nes kol jie nėra visiškai sausi, nuo per didelės drėgmės žemės paviršius gali pradėti pelyti. Tada juos išbarstykite ant dirvos. Taip pat galima pasigaminti ir skystų trąšų, kuriomis palaistytumėte žemę. Tokiu atveju surinkite daugiau kavos tirščių, juos užpilkite vandeniu ir savaitę pamirkykite.

Kiaušinių lukštai

Nustatyta, kad kiaušinių lukštuose yra 93 proc. kalcio karbonato, o kalcis yra labai naudinga medžiaga augalams. Kiaušinių lukštuose yra ir fosforo. Ruošiant trąšas iš kiaušinių lukštų juos reikėtų gerai išdžiovinti, tada labai smulkiai sutraiškyti arba sumalti kavamale. Tuomet miltelius pabarstyti dirvoje. Taip pat galima užpilti vandeniu ir laistyti augalus.

Bananų žievelės

Bananuose yra daug kalio. Ši medžiaga ypač naudinga rožėms. Galima tiesiog užkasti banano žievę dirvoje prie rožės krūmo, taip ji natūraliai kompostuosis. Bananų žieveles taip pat galima palaikyti vandenyje kartu su kavos tirščiais, tada laistyti rožes.

Trąšos iš duonos ir jų naudojimas

Kartais, net ir labai stengiantis, kad neliktų nesuvalgyta duona, bandelės, vis dėlto namuose atsiranda jų likučių. Iš jų taip pat galime pasigaminti trąšų. Jos bus ypač naudingos pomidorams, agurkams, braškėms, serbentams.

Gaminti šioms trąšoms tinka bet kokie duonos gaminiai – sudžiūvusi duona, džiūvėsėliai, pyragai, bandelės ir kitokie mieliniai kepiniai. Viską sudėkite į plastikinį arba emaliuotą kibirą, užpilkite šiltu vandeniu, kad jis 2-3 cm apsemtų visą duoną. Palikite savaitę laiko taip mirkti šiltoje vietoje. Kai išnyks aštrus kvapas ir baltos putos, trąšas perpus praskieskite vandeniu.

Pomidorus galima tręšti grynu duonos tirpalu, jo neatskiedžiant, tačiau, norint sustiprinti jo poveikį, rekomenduojama pridėti pelenų, žuvies kaulų miltų arba susmulkintų kiaušinių lukštų. Šiomis trąšomis reikėtų tręšti 2-3 kartus nuo pomidorų derėjimo pradžios.

Braškėms bus naudingiau, jei duonos trąšas senjorai papildytų šviežiomis dilgėlėmis. Tokiomis trąšomis braškes prie šaknų tręškite tris kartus per metus: rudenį, prieš žydėjimą pavasarį ir nuėmus derlių.

Serbentų krūmų tręšimui tiktų tris savaites laikytas užpilas, paruoštas  iš duonos, bulvių lupenų ir kiaulpienių lapų.