Pelėsis ant uogienės – ar saugu ją valgyti?
Rudens gėrybėms pasipylus kaip iš gausybės rago, senjorai stengiasi kuo daugiau atsargų prigaminti žiemai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, ko reikėtų nepamiršti namų sąlygomis gaminant konservus.
Pirmiausia – gerai paruošti stiklainius
Konservavimo ir uogienių virimo procesas turi būti pradedamas nuo stiklainių paruošimo.
Stiklainiai turi būti nesuskilę, gerai išvalyti. Svarbu žinoti, jog stiklainius nulieti ir apiplauti šiltu vandeniu nepakanka. Šiltas vanduo tik pašalina ant stiklainio esančius nešvarumus, tačiau pačių stiklainių nedezinfekuoja, o juos dezinfekuoti privalu. Verdantis vanduo ar kaitinimas orkaitėje gali būti naudojamas kaip vienas iš dezinfekcijos būdų. Konservuojami produktai turi būti neužteršti, nepernokę, nuvalyti, pašalintos nevalgomos dalys.
Pasterizavimas – tai labai svarbus maisto konservavimo procesas. Į sandarų indą ar kitą tarą sudedami produktai, tuomet jie kaitinami vandenyje ar garuose, kol sunaikinami kenksmingi mikroorganizmai. Pasterizavimui daržovės, vaisiai turi būti tinkamai paruošti. Juos reikia nuplauti, kartais blanširuoti (apiplikyti verdančiu vandeniu). Tačiau senjorėms šeimininkėms retkarčiais nutinka, jog jau pasterizuotų konservų dangteliai išsipučia – tai reiškia, jog konservas buvo netinkamai pasterizuotas, nes konservuotuose vaisiuose, daržovėse yra prasidėjusi ir toliau vyksta mikroorganizmų veikla. Toks konservas nėra tinkamas vartoti.
Jau paruoštus konservus reikėtų laikyti ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje, o užšaldytus – ne aukštesnėje kaip -18 laipsnių ir būtinai sausoje vietoje.
Konservai turėtų būti suvartojami per vieną sezoną arba kaip įmanoma greičiau
Laikui bėgant konservuotas maistas kinta, stiklainiuose gali pradėti daugintis sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Konservų, kurie yra su pelėsiu ar turi kitų gedimų požymių, valgyti nepatartina. Nors jei ir nugriebsite pelėsį keliais centimetrais žemiau, tai negarantuos, jog jį pašalinote visą, o produktas tapo saugus vartoti.
Namų sąlygomis paruošti konservai turėtų būti suvartojami per vieną sezoną arba kaip įmanoma greičiau.
VMVT specialistai teigia, kad vienas iš geriausių ir tinkamiausių maisto produktų konservavimo būdų, leidžiančių pakankamai ilgą laiką išsaugoti šaldomo produkto skonį, spalvą, kvapą, maistinę vertę, vitaminus ir fermentus, yra šaldymas. Maisto produktų užšaldymas vykdomas esant -18 laipsnių ir žemesnėje temperatūroje. Jeigu tokia žema temperatūra išlaikoma visą maisto produktų saugojimo laiką (t. y. temperatūros trumpalaikis svyravimas neviršys leidžiamų +/-3°C paklaidos), tikėtina, kad užšaldyti maisto produktai ilgai išliks ir kokybiški, ir saugūs.
Užšaldyti galima beveik visus maisto produktus. Tačiau kai kurių užšaldyti visgi nerekomenduojama, nes po atšildymo pasikeičia juslinės savybės – tai padažų, majonezų, grietinės, salotų ir kitų grupių produktai, taip pat konservai, kiaušiniai su lukštu ir kt.
Senjorams žinotina, kad užšaldytą maisto produktą nuo produkto ląsteles žalojančio, struktūrą ardančio šalčio poveikio tinkamai apsaugo kokybiška pakuotė. Geriausiai tiktų užšaldyti jau iš anksto paruoštus, nuplautus ir nusausintus, supakuotus maisto produktus arba juos tam tikromis porcijomis sudėti į sandarias uždaras dėžutes. Šaldytų maisto produktų šviežumo ir kokybės rodikliai tiesiogiai priklauso nuo produktų, skirtų užšaldymui, šviežumo ir kokybės. Užšaldant šiek tiek sumažėja maisto produktų sudėtyje esančių fermentų aktyvumas. Dėl to gali nežymiai pasikeisti saugomų šaldytų produktų kokybė. Šaltis neutralizuoja maiste esančių fermentų veiklą, ją dar labiau stabdo vaisių, uogų produktų rūgšti terpė.