Prezidentas siūlo dalį „Sodros“ biudžeto perviršio skirti pensijų didinimui
Senjorams atstovaujančių organizacijų bei nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių skurdo mažinimu, atstovai gegužės 13 dieną buvo pakviesti į Prezidentūrą. Susitikime aptarti mokesčių reformos klausimai, senjorų ir šeimų su vaikais finansinės padėties gerinimas, bendro skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės mažinimas, mokesčių reformos klausimai.
Kaip skelbia prezidento komunikacijos grupė, susitikimo metu prezidentas Gitanas Nausėda sakė: „Nuo 2019 m. pensijos augo sparčiau nei darbo užmokestis ir privalome šią tendenciją išlaikyti. Mano siūlymas – mažiausiai 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui. Atsižvelgus į „Sodros“ prognozes, tai reikštų apie 80–90 mln. eurų daugiau pensijoms nei šiemet.“
Kas yra individualioji pensijos dalis?
Nuo 2018 m. sausio 1 d. įvesta apskaitos vienetų sistema individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti. Kiekvienas apdraustasis už sumokėtą per metus pensijų socialinio draudimo įmokų sumą tais metais įgyja tam tikrą apskaitos vienetų skaičių. Jei per metus nuo žmogaus atlyginimo priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai suma lygi metinei pensijų įmokų sumai nuo vidutinio darbo užmokesčio, žmogus įgyja 1 apskaitos vienetą. Atitinkamai sumokėjus daugiau ar mažiau, įgyjamas proporcingai didesnis ar mažesnis apskaitos vienetų skaičius, bet per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5. Įgyti apskaitos vienetai sumuojami ir dauginami iš apskaitos vieneto vertės. Taip apskaičiuojama individualioji pensijos dalis.
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 Eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip:
20 x 6,38 = 127,60 Eur
2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip:
20 x 7,16 = 143,20 Eur
Labiausiai skursta 65 metų ir vyresni gyventojai
Pagal Valstybės duomenų agentūros balandžio mėnesį pateiktą statistiką, skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su 2023 m., didėjo 0,9 procentinio punkto. 2024 m. apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2023 m., padidėjo 9,2 proc. ir sudarė 616 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 1 294 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2024 m. jis sudarė 36,9 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2023 m.) buvo 539,1 Eur ir sudarė 87,5 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą.
Žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 39,9 proc. senatvės pensininkų.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos – 2,9 proc. senatvės pensininkų
Praėjusiais metais absoliutaus skurdo riba buvo 446 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2024 m. sudarė 5,8 proc., palyginti su 2023 m., jis padidėjo 2,2 procentinio punkto. 2024 m. apie 167 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 2,9 proc. senatvės pensininkų.
Senjorų svetainės informacija
freepik.com. nuotr.