Senjorai dažnai pageidauja nekvalifikuoto darbo

Mažėjant natūraliam gyventojų prieaugiui, vyresnė tampa ir darbo rinka. 2024-ųjų pradžioje Lietuvos gyventojų medianinis amžius buvo 44 metai, tačiau trylikoje savivaldybių jis pasiekė ar perkopė 50-ies ribą. Apie tai informuoja Užimtumo tarnyba.

Vyriausios savivaldybės

Vyriausios savivaldybės, kur darbuotojų amžiaus peržengė 50 metų ribą:  Visagino (53), Ignalinos (52), Rokiškio, Anykščių, Birštono, Zarasų, Kupiškio – 51, Skuodo, Varėnos, Biržų, Joniškio, Akmenės, Kelmės –50 metų.

Jauniausios savivaldybės – Kauno ir Klaipėdos rajonų  – 39 metai, Vilniaus miesto – 40.

Tik vieneriais per 15 metų paseno didmiesčių – Vilniaus miesto, Klaipėdos ir Kauno rajonų – savivaldybės. Daugiausiai – net trylika metų – vyresnis tapo Visaginas, po dešimt – Pagėgiai, Alytus, Joniškis, devyneriais – Pakruojis, Skuodas, Akmenė, Šilutė, Kelmė ir Šilalė.

Daugiausiai vyresnio amžiaus darbuotojų – švietimo srityje

Pasak Užimtumo tarnybos, pastaraisiais metais darbingo amžiaus žmonių skaičius padidėjo. 2024 metais Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų yra 58,1 tūkst. daugiau nei 2019-aisiais. Pažymėtina, jog daugėja vyresnių žmonių, o jaunimo skaičius mažėja. Iš 1,8 mln. darbingo amžiaus gyventojų beveik trečdalis yra vyresni nei 50 metų (597,4 tūkst. arba 32,9 proc.).

Pati „vyriausia“ sritis – švietimas, kur vidutinis darbuotojų amžius yra 50,5 metų. Nedaug nuo šios ribos skiriasi žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojų amžius – 49 m., nekilnojamojo turto operacijos sektorius – 48,4 m., žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 47,7 m., viešasis valdymas – 45 m.

„Jauniausi“ – informacija ir ryšiai – 35,9 m., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos – 37,3 m., finansinės ir draudimo – 39,1 m., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos – 39,9 m.

Per penkiolika metų labiausiai paseno švietimo sektoriuje dirbantys žmonės – 4,6 metais, viešojo valdymo – 4,1 m., žemės ūkio – 3,6 m., pramonės – 2,6 m., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 2,3 m., statybų – 2 m.

Vidutinis amžius – 44,3 metai

Lietuvoje dirbančių gyventojų vidutinis amžius dabar – 44,3 metai. Per 15 metų jis padidėjo 2,5 m. Palyginti su 2010 m., labiausiai vidutinis dirbančiųjų amžius didėjo nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje – 5,8 m. (nuo 42,6 m. iki 48,4 m.), prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto srityje – 4,7 m. (nuo 38,4 m. iki 43,1 m.), švietimo – 4,6 m. (nuo 45,9 m. iki 50,5 m.), viešojo valdymo – 4,1 m. (nuo 10,9 m. iki 45 m.).

Vyresni pageidauja nekvalifikuoto darbo

15,9 tūkst. vyresnių nei 50 metų žmonių Užimtumo tarnybai nurodė, kad norėtų dirbti nekvalifikuotą darbą, 9,7 tūkst. – norėtų įsidarbinti kvalifikuotu darbininku ar operatoriumi, 7,5 tūkst. – būti specialistu ar įstaigų tarnautoju, 5,4 tūkst. norėtų dirbti aptarnavimo sferoje, 1,3 tūkst. – būti vadovu, 1,2 tūkst. turi norą įgyti ar pakeisti kvalifikaciją ar kompetenciją, 5,3 tūkst. pageidautų pradėti dirbti savarankiškai.

Vyriausi žmonės – net 42,4 proc. vyresnių negu 60 metų senjorų, teiraujasi dėl nekvalifikuoto darbo. Tarp 55–59 m. amžiaus asmenų tokių yra 40,6 proc., 50–54 m. – 37 proc., 45–49 m. – 33,8 proc.

Senjorai abejoja savo galimybėmis

Nors ir kvalifikuoti, tačiau vyresnio amžiaus darbuotojai kartais abejoja galimybėmis konkuruoti su jaunesniais savo kolegomis. Vis dėlto mokytis nelabai pageidauja. Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad kuo vyresnis senjoras, tuo mažiau jis nori įgyti naujų darbo įgūdžių.

Per pastaruosius penkerius metus tarp 60–64 metų senjorų mokėsi tik 21 proc. asmenų. 50–59 metų amžiaus grupėje – 28,7 proc. Tuo tarpu jaunimo iki 29 metų grupėje net 41 proc.

Tačiau Užimtumo tarnybos specialistai pastebi teigiamus pokyčius ir tarp vyresnių asmenų. Dvigubai daugiau vyresnių negu 50 metų žmonių šįmet pradėjo dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, palyginti su 2023 metų aštuonių mėnesių statistika. Vyresni asmenys sudaro 16 proc. visų mokymo programų dalyvių.

pexels. com nuotr.