Senjorai vis dažniau žiemoja Egipte

Viena populiariausių lietuvių kelionių vėsiuoju metų laiku krypčių yra Egiptas. Kai kurie savo apsilankymus šioje egzotiškoje šalyje skaičiuoja jau dešimtimis kartų, kiti dar tik nedrąsiai atranda šią šalį.

Egiptas patrauklus kainomis

Kodėl Egiptas toks patrauklus tarp mūsų tautiečių – kelios priežastys. Viena, matyt, bene svarbiausia – atostogos Egipte yra labai palankios kainų atžvilgiu. Pavyzdžiui, kelionės į pietines Europos šalis taip pat nėra brangios, bet ten ankstyvą pavasarį  šiluma dar tik beldžiasi į duris, o vanduo nevilioja pasinerti į bangas. Jei norisi ir saulės palepinimų, ir vandens gaivos, reikia keliauti į egzotiškus kraštus. Deja, tokios išvykos ne kiekvienam lietuviui pagal kišenę. O Egiptas tuo požiūriu yra idealus – maudytis ir kaitintis saulėje galima visais sezonais. Ir net senjorai, labai norėdami, turi galimybių bent kartą per metus nuskristi į šią šalį. Nes žiemos mėnesiais, ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį agentūros siūlo keliones nedidelėmis kainomis. Vėlgi labai priklauso, ko keliautojas nori – jeigu užtenka paprasčiausio tvarkingo viešbučio, paskutinės minutės kaina su viskas įskaičiuota (tai yra maitinimu ir gėrimais) gali atsieiti iki 300 eurų savaitei. Tie, kurie nori didesnių patogumų, gali rinktis prabangesnius viešbučius.

Galima mėgautis egzotinėmis pramogomis

Vis dėlto Egiptas patrauklus ne tik dėl poilsio. Tai šalis, kur likę senovės civilizacijos pastatai, skulptūros, akcentai, liudijantys šio krašto didingą praeitį, muziejai, kuriuose apsilankęs pajunti faraonų dvasią…

Egipte galima pasimėgauti ir egzotiškomis pramogomis – keliauti į dykumą pas beduinus, pajodinėti kupranugariais, nardant jūros paviršiuje ar pasinėrus su laivu-batiskafu stebėti įvairiaspalves Raudonosios jūros žuveles ir didesnius gyvūnus. Beje,  Raudonojoje jūroje gyvena bene daugiausiai pasaulyje ryklių rūšių – apie 44.  Tai pilkieji rifiniai, juodapelekiniai, baltapelekiniai, tigriniai, bangininiai rykliai. Taip pat vandenyse galima pamatyti ir delfinus, kurių, beje, rykliai vengia.

Jeigu dar neteko lankytis šioje šalyje, norėtųsi papasakoti apie jos ypatumus, galbūt tai paskatins senjorus pasiryžti nuvykti į šią šalį. Tuo labiau, kad įsigijus kelionę agentūrose, jų darbuotojai globoja savo klientus vos nusileidus oro uoste iki įsėdimo į lėktuvą pasibaigus atostogų laikui.

Didžiulių kontrastų šalis

Egipte šiuo metu gyventojų skaičius pasiekė 106 milijonus. Didžioji dalis gyventojų (virš 80 mln.,  gyventojų tankumas viršija 1 000 žm./km²), susitelkusi Nilo slėnyje ir deltoje, kurios sudaro tik apie 5 proc. šalies teritorijos, maždaug 40 000 kvadratinių kilometrų, tačiau aprūpina maistu apie 99 proc. šalies gyventojų. ​Palankus klimatas ir gausiai drėkinami Nilo vandeniu laukai leidžia per metus nuimti kelis derlius, dalis jo eksportuojama į kitas šalis. Mes, lietuviai, taip pat žiemą tikriausiai esame pirkę Egipte išaugintas bulves, kitas daržoves ar vaisius.

Ten daržovės ir vaisiai yra tikrai pigūs, jų nusipirkę pajusite tikrąjį skonį…

Didžiąją šalies teritorijos dalį sudaro dykumos, smėlis ir kalvos susilieja į pilkšvą begalybę. Tačiau važiuojant į Luksorą, esantį prie Nilo upės, akys atsigauna – visur žaliuoja didžiulės cukranendrės, augalai milžiniškais lapais… Ir atsiskleidžia vietinių žmonių skurdas – laukai dirbami su kauptukais, dažniausia „technika“ – asiliukų traukiami vežimaičiai…

Apskritai Egiptas yra labai didžiulių kontrastų šalis. Išpuoselėti viešbučiai, kuriuose bujoja kasdien gausiai laistomi ir kruopščiai prižiūrimi įvairiausi augalai, gėlės, ir vos išėjus iš teritorijos – kalnai šiukšlių, skurdūs vietinių būstai, krautuvėlės.

Dykumų karaliai – beduinai

Jei užsisakysite ekskursiją pramogoms dykumoje, jus būtinai nuveš ir į klajoklių beduinų buveinę. Tačiau dabartiniai  beduinai skiriasi nuo senovėje gyvenusių, kurie lydėjo pirklių karavanus, kariaudavo sultonų armijose ir būdavo jų sargybiniai. Šiuolaikinės ekonominės ir socialinės sąlygos paskatino daugelį jų apsigyventi nuolatinėse gyvenvietėse ir įsitraukti į turizmo sektorių.

Ne paslaptis, kad kai kurios beduinų gentys tapo kontrabandininkais, jie tiekia ginklus, perveža narkotikus. Ir nors apskritai beduinai gyvena skurdžiai, tačiau užsiimantys nelegalia veikla mėgaujasi turtais.

Kokia Egipto pensininkų padėtis?

Egipte šiuo metu yra daugiau kaip šeši su puse milijono pensininkų, gaunančių pensijas iš valstybės. Dabar pensinis amžius šioje šalyje skaičiuojamas nuo 61 arba 62 metų ir bus laipsniškai didinamas, kol iki 2032 metų pasieks 65 metus visiems. Išeiti į ankstyvąją pensiją galima su sąlyga, jei sukauptas pakankamas draudimo stažas (mažiausiai 20 metų, vėliau numatoma – 25 metai). Tam tikrų profesijų atstovai (pvz., pavojingas darbas, policijos pareigūnai) gali išeiti į pensiją anksčiau.

Pensijos apskaičiuojamos remiantis viso gyvenimo vidutiniu atlyginimu ir sumokėtais mokesčiais. Nuo 2025 m. sausio minimali pensija yra 1 495 Egipto svarai (EGP ) per mėnesį (26 Eur), maksimali – 11 600 EGP  (200 Eur). Maksimalią pensiją gauna tik tie, kurie ilgą laiką mokėjo dideles įmokas nuo aukštų atlyginimų.

Be pagrindinės pensijų sistemos Egipte veikia socialinės paramos programos, tokios kaip „Takaful“ ir „Karama“, skirtos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. „Takaful“ pensija yra 630 EGP (11 Eur), „Karama“ – iki 490 EGP (8,5 Eur) per mėnesį.

Lietuviai senjorai įsikuria šaltuoju metu

Nors senjorai kartais baiminasi vykti į šią šalį atostogauti, tačiau vis daugiau pensininkų čia atranda „gerovės valstybę“. Ypač šaltuoju metų sezonu, kai Lietuvoje pliaupia lietūs ir sninga, dangų temdo niūrūs debesys… Turint mintyje, kokios yra pensijos Egipte, pragyventi šioje šalyje mūsų tautiečiams galima visai neblogai. Jei skrendama savarankiškai, skrydžio į Egiptą kaina gali svyruoti nuo pusantro šimto eurų (reikėtų „pagaudyti“ akcijas), o nuskridus, pavyzdžiui, mėnesiui, vieno kambario buto (priklausomai nuo to, kurioje vietoje jis yra, kokios būklės) nuoma atsieina nuo šiek tiek daugiau kaip šimto eurų. Vaisiai, daržovės parduotuvėlėse, turguje nekainuoja nė euro, kitas maistas taip pat nėra brangus. Norint važiuoti autobusu, kelionė atsieina nuo 20 centų, už kelis eurus galima pasinaudoti ir taksi paslaugomis. O svarbiausia – oras ir jūra. Beveik niekada už debesų nepasislepianti saulė, pakankamai šiltas vanduo suteikia ir energijos, ir geros nuotaikos. O tai ir yra vienas didžiausių sveikatos šaltinių…

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos