Šis pavasaris – šilčiausias per beveik 250 metų

Šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo 1961 m.). Na, o ilgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų, informuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Vidutinė pavasario oro temperatūra Lietuvoje siekė +9,4 °C. Iki šiol šilčiausias buvo 2014 m. pavasaris (+8,6 °C). Vidutinė pavasario oro temperatūra yra +6,8 °C, todėl šių metų pavasaris buvo net 2,6 laipsnio šiltesnis už normą.

Pasak LHMT specialistų, tokį šiltą pavasarį lėmė ypač šilti kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai. Kovo mėnuo (vidutinė oro temperatūra +2,3 °C) buvo ketvirtas šilčiausias (kartu su 2015 m. kovu), balandis (+8,5 °C) – penktas (kartu su 2014 m. balandžiu), o gegužė (+15,4 °C) buvo antra šilčiausia (kartu su 2013 m.) per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Dėl tokių šiltų pavasario mėnesių augalai sužaliavo ~3 savaitėmis anksčiau nei įprastai, gamtoje jautėsi nuolatinis skubėjimas, kuris nusitęsė net į šių metų vasarą. Beje, ji taip pat prasidėjo anksčiau ~11 dienų, o Klaipėdos rajone – net daugiau nei trimis savaitėmis anksčiau.

Didžiąją kalendorinio pavasario dalį vyravo šiltesni už normą orai. Iš 92 dienų tik 25 dienos buvo šaltesnės už normą. Didžiausios teigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 9-ąją (net +12,7 laipsnio šilčiau už tos paros vidurkį), balandžio 1-ąją (+11,8°), kovo 31-ąją (+10,8°) ir balandžio 10-ąją (+9,4°). Didžiausios neigiamos temperatūros anomalijos fiksuotos balandžio 22–23 dienomis (anomalijos, atitinkamai, -6,7 ir -7,5 laipsnio), kuomet dalis šalies sulaukė gausaus sniego.

Šį pavasarį buvo užfiksuoti net devyni nauji paros aukščiausios oro temperatūros rekordai. Kaip niekada šilta buvo kovo 1, 3, 16, 30–31 ir balandžio 1, 8–10 dienomis. Gegužės pabaigoje, nors ir buvo neįprastai šilta, tačiau šiek tiek iki naujų rekordų pritrūkome. Labai dažni šilumos rekordai kovą ir balandį buvo nulemti labai šiltų oro masių įsiveržimų iš pietų, nuo Šiaurės Afrikos (su tokio šilto oro srovėmis mus dažniau pasiekdavo ir Sacharos dulkės, išaugdavo atmosferos drumstumas bei oro tarša).

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.