Siūlo palengvinti senjorų aptarnavimą kasose

Vis daugiau prekybos centrų visoje Lietuvoje pereinant prie savitarnos kasų, daliai vyresnio amžiaus pirkėjų apsipirkimas tampa nemenku iššūkiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo prekybos tinklams užtikrinti, kad atėjusius į bet kurią parduotuvę senjorus  kasoje aptarnautų darbuotojas.

Ministrės teigimu, nors skaitmenizacija prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, ji taip pat atveria ir naujus iššūkius tiems, kurie neturi reikiamų įgūdžių naudotis skaitmeniniais įrankiais.

„Atsižvelgiant į tai, ką kalba ir patiria vyresnio amžiaus žmonės, siūlau prekybos tinkluose numatyti galimybę, kad senjorus galėtų aptarnauti vienas iš parduotuvės darbuotojų“, – teigia I. Ruginienė.

Skaitmeniniai įgūdžiai – ne visų kasdienybė

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių skaitmeniniai įgūdžiai atsilieka nuo Europos vidurkio. 55–64 metų amžiaus grupėje pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turi tik 31 proc. žmonių. Tuo tarpu Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 42 proc. Dar ryškesnis atotrūkis matomas tarp 65–74 metų amžiaus gyventojų. Skaitmeninius įgūdžius Lietuvoje turi tik 13 proc. šios grupės atstovų (ES vidurkis – 25 proc.).

Savitarnos kasos – patogumas, kuris daliai žmonių tampa kliūtimi

Nors prekybos centrai investuoja į naujas technologijas, siekdami spartesnio aptarnavimo, tyrimai rodo, kad net 34 proc. vyresnio amžiaus žmonių susiduria su sunkumais naudojantis savitarnos kasomis.

Kaip atskleidžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. atliktas tyrimas „Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė atskirtis“, senjorai dažnai susiduria su painia prekių paieška savitarnos sistemose, sudėtinga navigacija ir informacijos trūkumu. O skirtingos prekybos centrų sistemos reikalauja vis naujų įgūdžių, kurių įvaldymas tampa nemenka užduotimi.

Dar viena problema – aptarnaujančio personalo trūkumas savitarnos zonoje. Pagalbos tenka laukti ilgiau nei norėtųsi, nes darbuotojai būna užimti padedant kitiems pirkėjams ar prižiūrint kelias kasas vienu metu.

Skaitmenizacija ir sveikatos iššūkiai – dviguba kliūtis

Senjorai taip pat pastebi, kad skaitmeniniai sprendimai, nors ir sukurti palengvinti kasdienybę, neretai tampa keblumų šaltiniu. Tai paini mobiliųjų programėlių struktūra, dažni atnaujinimai, sunkiai įskaitomas šriftas ar greitai besikeičiantis valdymas kelia ne tik nepatogumų, bet ir streso.

Dėl amžiaus prastėjanti rega, atminties sutrikimai ar susilpnėjęs pasitikėjimas savo jėgomis dar labiau apsunkina technologijų naudojimą.

„Pakitusios pirkimo sąlygos dažnai mažina senjorų pasitikėjimą savimi, stiprina priklausomybę nuo kitų asmenų pagalbos, o kartu ir socialinę izoliaciją. Turime siekti, kad naujos technologijos palengvintų kasdienį gyvenimą visiems, o ne kurtų naujas atskirties formas“, – pabrėžia ministrė I. Ruginienė.

Alternatyva skaitmeninėms sistemoms – būtina

Pasak ministrės, skaitmeniniai pokyčiai turėtų būti diegiami palaipsniui, o kartu būtina išlaikyti ir alternatyvius, ne skaitmeninius paslaugų teikimo būdus, kad vyresnio amžiaus žmonės nesijaustų atskirti nuo visuomenės.

„Užtikrindami gyvą darbuotojo aptarnavimą, prekybos tinklai prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo ir leistų kiekvienam žmogui, nepaisant jo amžiaus ar technologinių įgūdžių, apsipirkti patogiai bei oriai“, – teigia ministrė.

pexels.com nuotr.