Sodo puošmena – vijoklinės gėlės
Sodo aplinką ypač puošia vijoklinės žydinčios gėlės. Tai – laipiojančios rožės, hortenzijos, sukučiai, raganės, kitos. Augalų auginimo specialistai pristato pagrindines šių augalų savybes, pataria, kaip jas prižiūrėti.
Sodo laipiojančios rožės
Šios rūšies gėlės truputį skiriasi nuo kitų rožių. Gėlių auginimo žinovai nurodo, kaip išvengti klaidų, auginant šias sodo puošmenas.
Tipingus laipiojančių rožių žiedus augina antramečiai stiebai. Jeigu pernykščiai nušąla arba juos labai pažeidžia ligos (ypač degligė), vasarą smulkiažiedės vijoklinės rožės nežydi, bet augina naujus, pakaitinius stiebus.
Nors laipiojančios rožės, palyginti su kitomis, ypač su arbatinėmis-hibridinėmis, atsparesnės šalčiams, paruošti žiemai ir uždengti jas reikia rūpestingiau. Juo ilgesnius stiebus išsaugosite, tuo gausiau jos žydės.
Sodo smulkiažiedžių laipiojančių rožių lankstūs stiebai užauga iki 3–4 m. Jos gausiai žydi tik antrais ir vėlesniais metais. Žiedai 2–4 cm skersmens. Dauguma senesnių veislių žydi tik kartą per vasarą, bet ilgai. Atsižvelgiant į veislę ir oro sąlygas – nuo 20 iki 60 dienų. Dabar jau yra ir pakartotinai žydinčių rožių. Per vasarą keras užaugina labai daug stiebų, kurie nespėja iki žiemos sumedėti, todėl dalį jų patariama pašalinti. Kere palikite 4-6 stipriausius stiebus, o kitus, vos pradėjusius augti, iškirpkite.
Daugumos sodo veislių stambiažiedės laipiojančios rožės žydi per vasarą du kartus. Jų žiedai 8–10 cm skersmens, auga dažniausiai ant antramečių stiebų. Antraisiais ir vėlesniais metais, atsižvelgiant į veislę, kerai užauga nuo 2,5 iki 4 m. Stiebai storesni ir standesni, bet mažiau lankstūs negu smulkiažiedžių rožių, tačiau atramų joms irgi reikia.
Pusiau laipiojančios rožės užauga iki 1,5–2 m. Šiai grupei priskiriamos ir krūmo formos rožės, kurios dėl panašaus aukščio tinka vertikaliai apželdinti. Žydi labai gausiai beveik visą vasarą. Žiedai dideli, 8–12 cm skersmens, dažniausiai pilnaviduriai, panašūs į arbatinių-hibridinių rožių žiedus, tinka puokštėms.
Dauguma pusiau laipiojančių rožių labai atsparios šalčiui.
Sodą puošianti laipiojanti hortenzija
Šis augalas, išsistiebia iki 5 m aukščio. Prie atramų kabinasi orinėmis šaknimis. Jos kabinasi už visko, ką sutinka savo kelyje, tačiau tai joms daryti paprasčiausia lygiu paviršiumi. Tai gali būti namo siena, tvora, pavėsinė. Jos tinkamos ir horizontaliam apželdinimui, kaip kiliminis augalas – puikiai padengia žemę.
Kininis citrinvytis
Citrinvyčio stiebas ilgas, iki 4–8 m ilgio, tamsiai rudas, sumedėjęs, lapai elipsiški, su rausvais lapkočiais, žiedeliai nedidukai, balti ir kvapnūs. Vaisiai – raudonos, sultingos, rutuliškos uogos, susitelkę į ilgesnes ar trumpesnes kekes. Uogose yra dvi pumpuriškos sėklos. Citrinvyčiai žydi gegužės–birželio mėn., o uogos prinoksta rugsėjo mėn. ir ilgai kybo ant kero. Visas augalas turi eterinio aliejaus, jį patrynus pakvimpa citrina – iš čia kilęs ir augalo pavadinimas.
Citrinvyčio vaisiuose yra labai daug (iki 20 proc.) organinių rūgščių (citrinos, obuolių, vyno) ir tik 1,5 proc. cukraus, todėl vaisių minkštimas palyginti rūgštus. Be to, minkštime yra mineralinių druskų ir vitamino C, o sėklose – iki 33 proc. riebiųjų rūgščių bei dervinių medžiagų.
Sausmedis
Šis vijoklis užauga 4–6 metrus. Lapai plačiai elipsiški, vasarą žali, ilgai išsilaikantys. Pavasarį anksti išsprogsta.
Sausmedžiai žydi birželio, liepos mėnesį. Žiedai vamzdiški ryškūs, oranžiškai geltoni ar rausvi, raudoni, kurie susitelkę tankių ūglių viršūnėse. Bekvapiai arba kvapnūs (priklausomai nuo rūšies).
Specialistai pataria juos sodinti saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, derlingoje, vidutinio drėgnumo dirvoje. Šiems augalams reikalingos atramos.
Gėlininkai paaiškina, kad juos dauginti reikia atlankomis ir sumedėjusiais auginiais.
Raganė
Tai ypač greitai augantis vijoklinis augalas. Vidutinio dydžio, dažniausiai tamsiai violetiniais su mėlynu atspalviu žiedais pasidabinusi gėlė.
Raganėms nereikia daug vietos. Jos puikiai jaučiasi augdamos kartu su kitais augalais. Po raganėmis dera anksti žydinčios kiliminės daugiametės gėlės – ylialapiai flioksai, aubrietės. Kai jos žydi, raganės dar tik pradeda sprogti. Vasarą žali patalai nerėžia akies, bet saugo dirvą nuo perdžiūvimo.
Sukutis
Vijoklis užauga iki 2—3,5 m aukščio, plaukuotas. Lapai širdiški arba kiaušiniški, įvairaus didumo, paprastai 8—9 cm ilgio ir tokio pat pločio. Žiedai piltuviški, dideli, 5—6 cm skersmens, balti, rožiniai, mėlyni, violetiniai, kartais margi ir pilnaviduriai. Žydi gausiai ir ilgai, nuo liepos mėnesio iki šalnų. Išsiskleidę žiedai būna tik iš ryto, antrojoje dienos pusėje jie užsiskleidžia. Vaisius — dėžutė.
Pasak gėlininkų, paprastasis sukutis mėgsta derlią, purią dirvą ir saulėtą vietą, tačiau gerai auga ir kitomis sąlygomis.
Jis gali išauginti palaipas net iki 3 m ilgio. Šios gėlės įvairių atspalvių žiedų taurelės atviros tik dienos metu.
Visos vijoklinės, sodus puošiančios gėlės mėgsta šviesą, šilumą, ir taip pat kaip krūmai mėgsta purią, gerai apdirbtą žemę ir dažną laistymą.
Senjorų sodai žydi įvairiausiomis gėlėmis. Reikėtų juos papuošti ir vijokliniais augalais.