Susitikimas Vyriausybėje: būtina stiprinti senjorų socialinį saugumą

Lietuvos EURAG asociacijos iniciatyva Vilniuje, Vyriausybės rūmuose vyko susitikimas su ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėja socialinės politikos klausimais Jekaterina Navicke ir ministrės pirmininkės patarėja šeimos politikos klausimais Giedre Purvaneckiene. Renginyje dalyvavo ir kitų vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų atstovai. Buvo aptarta, kaip įgyvendinama Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ , kaip joje atspindimas socialinis saugumas, kas yra labai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.

 Supažindino su pagrindinėmis Lietuvos ateitį apibrėžiančiomis valstybės vystymosi kryptimis

Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ pristatė Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės patarėja Aistė Rinkevičiūtė. Ji pabrėžė, kad iš esmės tai yra pagrindinis  valstybės dokumentas, savo galia prilygstantis įstatymui. Jo rengimas truko beveik dvejus metus, viziją „Lietuva 2050“ kūrė Valstybės pažangos taryba, Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), bendradarbiaudami su Seimo Ateities komitetu, Vilniaus universitetu, Lietuvos piliečiais ir kitais bendrakūrėjais. „Iš viso dalyvaudami renginiuose arba teikdami savo idėjas prie vizijos kūrimo prisidėjo apie 2 500 žmonių, per 200 organizacijų. Įvyko 51 „Lietuva 2050“ rengimo grupės organizuotas renginys. Juose dalyvavo daugiau kaip 500 piliečių, 992 ekspertai ir bendrakūrėjai“, – sakė A. Rinkevičiūtė.

Ji taip pat supažindino su pagrindinėmis Lietuvos ateitį apibrėžiančiomis valstybės vystymosi kryptimis – strateginėmis ambicijomis. Tai demokratinė kultūra ir valdysena, švietimo, sveikatos ir socialinė politika, ekonominis proveržis, tarptautinė politika ir saugumas, gyvenimo aplinka. Kiekviena iš šių ambicijų turi po tris sritis, kurioms numatytos iniciatyvos.

Taupoma senjorų sąskaita?

Susitikimo dalyviai domėjosi, kokią įtaką įgyvendinant numatytus tikslus turi politinės valdžios pasikeitimai, apie pilietinę galią, civilinę gynybą, sveikatos priežiūros gerinimo, kitais klausimais.

Vis dėlto senjorų organizacijų  atstovai teigė, kad vienas svarbiausių vyresniems žmonėms aspektų – socialinis saugumas. Tai labiausiai lemia pensijų dydis. Deja, Lietuvoje pensijoms skiriama beveik dvigubai mažiau Bendrojo vidaus produkto negu Europos Sąjungos vidurkis, ir tai yra vienas žemiausių rodiklių visoje Bendrijoje. Tuo tarpu „Sodros“ rezervo perviršis jau planuojamas beveik 900 milijonų eurų, tad dalį jo galima skirti pensijų didinimui, o ne taupyti pensininkų sąskaita.

Ministrės pirmininkės patarėja socialinės politikos klausimais J. Navickė paaiškino, kad vykstant didelėms diskusijoms dėl pensijų indeksavimo dydžio, vis dėlto pavyko pasiekti, kad pensijos šįmet didėtų net 12 procentų, tai yra lyginant su infliacija – keturis kartus daugiau, lyginant su atlyginimų didėjimu – pusantro karto daugiau. Vis dėlto, pasak premjerės patarėjos, skurdo lygis tarp pensinio amžiaus žmonių yra vis dar labai aukštas.

„Sodros“ rezervas yra ženklus ir bus dar įspūdingesnis, kai pasipildys žmonių, pasitraukusių iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, pinigais. Šiuo metu vyksta „Sodros“ rezervo tikslų peržiūra,  nes dabar vienintelis nustatytas rezervo tikslas – stabilizuoti sistemą ekonominių svyravimų atveju, ir tas rezervas sukauptas daugiau negu pakankamas. Pavasarį prasidės derybos dėl kitų metų pensijų indeksavimo“, – kalbėjo J. Navickė.

Pensinio amžiaus kol kas nesiruošiama ilginti

Nuo 2012 metų pradėjus ilginti pensinį amžių, šįmet jis tapo vienodas –  65 metai – vyrams ir moterims. Senjorams pasiteiravus, ar neplanuojama vėl ilginti pensinį amžių, J. Navickė teigė, kad kol kas nėra jokių priežasčių tai daryti: „Šiemet didinimo etapas pasibaigė, pasiekė 65 metus, didinimo tempas pastarąjį laikotarpį gerokai viršijo tikėtinos gyvenimo trukmės augimo ir sveiko gyvenimo trukmės augimo tempus. Politiškai tas klausimas galės būti keliamas tik tuomet, kai bus poreikis – jeigu bus matyti, jog einamųjų pensijų sistemoje nesurenkama tiek įmokų, kad būtų galima mokėti ir tinkamai didinti pensijas”, – patikino ministrės pirmininkės patarėja.

Senjorai nori dalyvauti sprendžiant svarbiausius valstybei klausimus

Susitikimo dalyviai  taip pat išreiškė pageidavimą, kad ruošiant tokius svarbius valstybei dokumentus, kaip strateginės vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimas, kitus, dalyvautų ir senjorų organizacijų atstovai.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos