Svarstys, ar „Sodros“ biudžeto perviršio dalį skirti pensijų didinimui
Ketvirtadienį Seimui pateiktas svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma, kad ne mažiau kaip 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio būtų skiriama papildomam individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui.
Kodėl tai aktualu?
Šiuo metu visas „Sodros“ rezervas kaupiamas kaip finansinė pagalvė nenumatytiems ekonominiams iššūkiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, rezervas siekia apie 3,6 mlrd. eurų, o 2026 m. pavasarį jis gali viršyti 4,3 mlrd. eurų.
Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad papildomam pensijų indeksavimui skiriamos lėšos mažėja. 2022 m. šiam tikslui buvo skirta 70 mln. eurų, 2023 m. – 120 mln. eurų, 2024 m. – 47 mln. eurų, o 2025 m. numatyta tik 37 mln. eurų.
Kaip skaičiuojamos ir indeksuojamos pensijos
SODROS internetiniame puslapyje paaiškinama, kaip skaičiuojamos ir indeksuojamos pensijos.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų – tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais – taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai
- jo įgyti apskaitos taškai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos taško vertė.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Šiais metais ji buvo padidinta 10,63 proc. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiemet vieno taško vertė padidėjo 12,23 proc.
Pensijų realybė Lietuvoje
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu sudaro apie pusę vidutinio šalies atlyginimo. Tai gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai šis santykis buvo vos trečdalis. Vis dėlto daugelio senjorų kasdienybėje pajamos vis dar yra ribotos.
Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje kas penktas vyresnio amžiaus žmogus patiria skurdo riziką. Tai viena didžiausių proporcijų Europos Sąjungoje. Lyginant su Vakarų Europos šalimis, kur pensijos sudaro 60–70 proc. vidutinio atlyginimo, Lietuva vis dar atsilieka.
Senjorų lūkesčiai
Vyresnio amžiaus žmonėms pensija yra ne tik ekonominis rodiklis, bet ir valstybės požiūrio simbolis. Didesnės ir stabiliau augančios pensijos leistų geriau pasirūpinti sveikata, įsigyti būtiniausių vaistų, skirti lėšų pomėgiams ar dalyvavimui bendruomenės veikloje.
Ne vienas senjoras pabrėžia, kad nuoseklus pajamų augimas suteiktų daugiau saugumo bei pasitikėjimo ateitimi. Tokie pokyčiai galėtų mažinti socialinę atskirtį ir skatinti vyresnių žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą.
Senjorų svetainės informacija
freepik.com nuotr.