Platų vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir institucijų ratą vienijanti atsinaujinusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba veiklą pradeda su nauju vadovu, idėjomis ir planais. Atnaujinta sudėtis, viliamasi, svariai prisidės prie vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo. Taip pat sieks dar platesnio, nuoseklesnio ir kokybiškesnio vyresnio amžiaus žmonėms aktualių klausimų sprendimo, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba (VAŽRT), veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išrinko naują pirmininką. Juo tapo Pranas Ulozas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos tarybos pirmininkas. Šiose pareigose jis pakeitė iki šiol tarybai vadovavusį Gediminą Dalinkevičių. Jis – Trečiojo amžiaus universiteto prorektorius organizaciniams reikalams.

2022 metais prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo sudaryta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba vietoje iki tol veikusios Pensininkų reikalų tarybos. Ši taryba aprėpia platesnį vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių organizacijų ratą.  Valstybės institucijų atstovų dalyvavimas tarybos veikloje sudaro galimybes greičiau ir konstruktyviau spręsti vyresnio amžiaus žmonėms iškylančias problemas. Taip pat stiprinti nevyriausybinių organizacijų ir valstybės bei savivaldos institucijų bendradarbiavimą vyresnio amžiaus žmonėms aktualiais politikos klausimais.

Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi. Taip pat užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo, kurie tiesiogiai veikia jų gerovę, procesuose visais lygmenimis. Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, vyresnio amžiaus asmenų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir Vyriausybės programoje.

Siekiant formuoti ir įgyvendinti efektyvią politiką, gebančią atliepti senėjančios visuomenės iššūkius, būtina įtraukti vyresnio amžiaus žmones į politinių darbotvarkių planavimo, formavimo ir įgyvendinimo etapus. Tačiau tyrimai rodo, kad senjorų dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje dar ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų periodiškai rengiamoje aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad tik 11,1 proc. senjorų dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 proc. – politinėje veikloje. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.

Tautų periodiškai rengiamoje aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad tik 11,1 proc. senjorų dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 proc. – politinėje veikloje. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos „Facebook“ nuotr.