2023-aisiais žmonių mirė mažiau negu užpernai

Higienos institutas skelbia, kiek ir dėl kokių priežasčių praėjusiais metais mirė Lietuvos gyventojai.

Lietuvos gyventojų miršta mažiau

Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 žmonės, t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais. Išankstiniais duomenimis, 1 000 gyventojų pernai teko 12,9 mirusiųjų (2022 m. – 15,1/1000 gyventojų). Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, virškinimo sistemos ligos ir išorinės mirties priežastys – sudarė 84,4 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,2 proc. visų mirusiųjų. Nuo COVID-19 ligos mirė 1,6 proc. visų mirusiųjų.

Dažniausios vyrų mirties priežastys

Daugiausia (45,6 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų iš jų 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 20,4 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų, 9,3 proc. – nuo hipertenzinių ligų. Nuo piktybinių navikų mirė 4 256 vyrai, t. y. 23,5 proc. visų mirusių vyrų. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,5 proc., priešinės liaukos – 12,5 proc., skrandžio – 7,9 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų. 9 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 633 vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 27,3 proc. – dėl savižudybių. Virškinimo sistemos ligos sudarė 5,9 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1 059 vyrai ( iš jų 25,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos). Nuo COVID-19 ligos mirė 268 vyrai (1,5 proc. visų mirusių vyrų).

Dažniausios moterų mirties priežastys

Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 18 928 moterys, palyginti su 2022 m. – 3 499 moterimis mažiau. Daugiausia moterų (58,3 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: 59,2 proc. jų mirė nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. – nuo smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų, 9,9 proc. – nuo hipertenzinių ligų. Nuo piktybinių navikų mirė 3 528 moterys (18,6 proc. visų mirusių moterų). Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (14,6 proc.), storosios žarnos (7,6 proc.), kasos (7,6 proc.), bei gimdos kaklelio (7,4 proc.) piktybinių navikų. Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirė 847 moterys (4,5 proc. visų mirusių moterų). Dėl išorinių mirties priežasčių. mirė 628 moterys (3,3 proc. visų mirusių moterų). Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 67,8 proc. moterų, dėl savižudybių – 18,6 proc.

Nuo COVID-19 ligos mirė 321 moteris (1,7 proc. visų mirusių moterų).

Dėl ko mirė darbingo amžiaus žmonės

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys. 22,3 proc. visų mirusiųjų 2023 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (32,7 proc. vyrų ir 12,4 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,6 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,4 proc.) ir kepenų ligų (7,2 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc. 16–64 amžiaus moterų, nuo moters lyties organų piktybinių navikų – 9,4 proc., nuo kepenų ligų – 9,3 proc.

pixabay.com nuotr.