Vėl pereisime prie vasaros laiko

Naktį į sekmadienį, kovo 30-ąją, 3 valandą,  reikės pasukti laiką viena valanda į priekį ir pereisime prie vasaros laiko. Paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą ryto, laikrodžio rodykles persuksime valanda atgal. Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, keičiamas du kartus per metus  vykdant ES direktyvą.

1916 metais pirmą kartą įvedė kariaujanti Vokietija

Pirmą kartą vasaros laiką pasiūlė įvesti 1895 m. anglų kilmės mokslininkas entomologas Džordžas Hadsonas. Jis rinko vabzdžius, todėl norėjo, kad vasarą kuo ilgiau būtų šviesu. D. Hudsonas teigė, kad pavasarį persukant laiką valanda į priekį diena pailgėtų.

Kadangi saulė kiltų ir leistųsi vėliau, žmonės prarastų valandą šviesos ryte, kuomet jie miega, tačiau atsirastų papildoma valanda šviesos vakare.

Dažnai tokio pasiūlymo pradininko laurai priskiriami Viljamui Viletui,1907 m. parašiusiam straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ („Waste of Daylight“), kuris nepriklausomai nuo D. Hadsono iš naujo sugalvojo vasaros laiko idėją. Ilgą laiką tokie pasiūlymai nesusilaukė vyriausybių dėmesio.

Pirmą kartą vasaros laikas įvestas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje –nuo 1916 m. balandžio 30 d. iki 1916 m. spalio 1 dienos. Taip ši šalis siekė sutaupyti energijos ir resursų, reikalingų karui.

Šiek tiek vėliau – nuo 1916 m. gegužės 21 iki 1916 m. spalio 1 d. vasaros laikas buvo įvestas ir Jungtinėje Karalystėje. 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau galiojo tik metus. Per Antrąjį pasaulinį karą,1942 metais, taupydama resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 metais.

Lietuvoje pradėtas taikyti dar sovietmečiu

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens. Nuo 2003 m. sausio 1 d. įvestas antrosios laiko juostos laikas, taikant vasaros laiką.

Vyksta diskusijos dėl reikalingumo

Laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontraversiškas diskusijas Europos Komisijoje (EK). 2018 m. EK vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.

Po metų, 2019-aisiais europarlamentarai vėl grįžo prie šio klausimo ir pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Siūlyta, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai turėjo padaryti 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Vis dėlto siūlymas pritarimo nesulaukė. Šiuo metu šis klausimas nesvarstomas.