Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas lobis

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastos daugiau nei prieš devyniasdešimt metų paslėptos Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijos trys karūnos, dvi grandinės, medalionas, keturi žiedai, trys karsto lentelės, skeptras, valdžios obuolys. Apie tai informuota sausio 6 dieną Bažnytinio paveldo muziejuje (BPM) Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje. Joje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, BPM direktorė Rita Pauliukevičiūtė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, kiti.

Karūnos nebuvo nešiojamos valdovams esant gyviems

Slaptavietė atrasta 2024 metų gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose, kurie daugiau nei devyniasdešimt metų slėpė vertingas Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijas. Šios karališkosios insignijos, kurios greičiausiai buvo paslėptos prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 metais, buvo išimtos ir pristatytos į saugią vietą.

Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. Pasak  Vilniaus arkivyskupo metropolito G. Grušo, šios karūnos nebuvo nešiojamos, valdovams esant gyviems. Jos nukaldintos jau po jų mirties ir buvo skirtos įkapėms.

Slaptavietėje taip pat aptiktos šešios sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią, ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Insignijų paieškos istorija

Vilniaus arkikatedros požemiai ir valdovų laidojimo kripta buvo atrasti dar 1931 metais, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Nors kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai, jie buvo paslėpti kilus Antrajam pasauliniam karui. Vilniaus katedros kapitula lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ši slėptuvė rasta 1985 metais, tačiau tuometinių tyrimų metu valdovų insignijos nebuvo aptiktos.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo ne kartą bandyta rasti šias paslėptas vertybes. Ieškota net ir su  georadarais, metalo detektoriais, tačiau tai nepavyko.

Regalijos atrastos remiantis šiuolaikinėmis technologijomis, brėžiniais ir liudininko pasakojimu

2023 metais pradėta išsami skaitmeninė požemių inventorizacija, skenuojant pastatą 3D skeneriu. Tačiau ieškojimai buvo nutraukti dėl finansavimo stokos.

2024 m. spalio 9 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įvyko pasitarimas dėl valdovų insignijų slaptavietės paieškų, kuriame dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos bei Valdovų rūmų muziejaus atstovai. Nutarta atlikti slaptavietės vietų žvalgymą endoskopine kamera.

2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus katedros požemiuose  tyrimo metu, remiantis tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais, taip pat įrašytu liudininko pasakojimu, slaptavietė buvo aptikta.

Slaptavietėje esančios vertybės išimtos, aprašytos, kataloguotos ir perkeltos į saugią vietą. Ateityje jos bus ištirtos, restauruotos ir pristatomos visuomenei.

Muziejininkas teigia, kad apie šį lobį žinojo jau prieš 10 metų

Paskelbus žinią apie atrastą lobį, į šalies žiniasklaidą kreipėsi muziejininkas, restauratorius Saulius Poderis teigdamas, kad apie šiuos vertingus radinius išgirdo dar 2013–2014 metais, kai atlikdamas savarankiškus tyrimus atrado informaciją apie paslėptus artefaktus. Jis sako, kad apie tai, kur gali būti lobis, sužinojo iš vieno laikraščio straipsnio, kuriame buvo minimas žmogus iš Lenkijos, teigęs, kad jo tėvas slėpė regalijas Vilniaus arkikatedroje. S. Poderis, susisiekęs su šiuo asmeniu, gavo 1989 metų įrašą, kuriame buvo kalbama apie karališkas insignijas. Apžiūrėjęs arkikatedros požemius su archeologais, S. Poderis patvirtino, kad rasta vieta, kur buvo paslėptos regalijos, atitiko visus požymius. Tačiau, anot muziejininko, dėl administracinių kliūčių paieškos buvo nutrauktos.

S. Poderis aiškina, kad jo bandymai gauti leidimą tęsti tyrimus buvo atmetami, tad pačiam teko išleisti savo lėšas ir įsigyti endoskopą, kad galėtų atlikti tyrimus po arkikatedros sienomis. Kai pateikė savo tyrimus ir įrodymus, esą, jam buvo pažadėtas leidimas ir buvo numatyta atlikti tyrimus. Tačiau galutinis leidimas, kaip nurodo S. Poderis, niekada nebuvo gautas.

Vilniaus arkivyskupijos/Aistės Karpytės nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.