1 ir 2 euro centų monetų neliks

Nuo 2025 m. gegužės 1 dienos neliks 1 ir 2 euro centų monetų. Taip nutarė Seimas, priimdamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.

Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę 

Nurodoma, kad apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 ct. Jei bendra mokėtina suma baigsis 1 arba 2 euro centais, bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0, jei baigsis 3, 4, 6 arba 7 euro centais – iki 5, o jei 8 arba 9 euro centais – iki 10. Tokiu būdu daugeliu atvejų nebebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tačiau 1 ir 2 ct išliks kaip atsiskaitymo priemonė ir jais bus galima atsiskaityti visose prekybos vietose.

Pagal priimtą įstatymą, apvalinimas nebus taikomas: atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais (čekiais, kortelėmis), lojalumo kortelėse sukauptais pinigais, socialinėmis kortelėmis sumoms; darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms; keičiamos valiutos sumoms; mokesčiams ir kt.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę 2,4 mln. Eur vertės 1 ir 2 ct monetų. Lietuvos banko grynųjų pinigų statistika rodo, kad tik apie trečdalis 1 ir 2 ct monetų į apyvartą išleidžiamos pakartotinai ir aktyviai cirkuliuoja ekonomikoje. Kadangi šių monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ar įsigyti iš kitų valstybių ir leisti į apyvartą.

Kodėl reikia naikinti

Iniciatyvos rengėjai aiškina, kad 1 ir 2 ct monetoms kaldinti, transportuoti ir tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša. Taip pat didėja CO2, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis. Nuo euro įvedimo Lietuvos bankas išleido 4,8 mln. Eur šių monetų kaldinimui ar įsigijimui iš kitų valstybių (kasmet daugiau kaip po 0,5 mln. Eur).

Teigiama, jog verslas taip pat patiria šių monetų administravimo sąnaudas (monetų inkasavimo išlaidos, laikas, skirtas atsiskaitymui monetomis, jų skaičiavimui dienos pabaigoje) – ekspertiniu vertinimu, 2,9 mln. Eur kasmet.

Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 31 parlamentaras.

Šį metodą taiko tokios euro zonos šalys kaip Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai ir Slovakija.

Senjorų svetainės informacija

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.