Klaipėdos universitetas ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija pasirašė sutartį

Spalio 1-ąją, minint Jungtinių Tautų Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Klaipėdos universitete (KU) įvyko reikšmingas įvykis Lietuvos veiklaus ilgaamžiškumo idėjai. Klaipėdos universiteto Stasio Vaitekūno auloje iškilmingai pasirašyta Klaipėdos universiteto ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos (LVIA) bendradarbiavimo sutartis.

Sutartį pasirašė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentas, KU profesorius emeritas Algimantas Kirkutis. Susitarimu siekiama stiprinti bendradarbiavimą mokslo, švietimo, sveikatos, visuomenės ir praktinės veiklos srityse bei prisidėti prie naujo požiūrio į Lietuvos visuomenės senėjimą.

Naujas požiūris į visuomenės senėjimą

Lietuvos visuomenė sensta, o žmonės gyvena vis ilgiau. Todėl vis svarbesnis tampa klausimas, kaip užtikrinti, kad ilgesnė gyvenimo trukmė būtų lydima ne tik geresnės sveikatos priežiūros, bet ir kuo ilgesnio aktyvaus, savarankiško bei prasmingo gyvenimo.

Veiklaus ilgaamžiškumo samprata skatina atsisakyti požiūrio, kai vyresnis žmogus pirmiausia matomas kaip medicininės pagalbos, socialinių paslaugų ar globos gavėjas. Senjoras yra aktyvus visuomenės narys, sukaupęs didelę gyvenimo ir profesinę patirtį. Tai reiškia, kad svarbu jam sudaryti sąlygas kuo ilgiau mokytis, dirbti, savanoriauti, dalyvauti bendruomenės veikloje, naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurti ir perduoti savo žinias jaunesnėms kartoms.

Ką reiškia veiklus ilgaamžiškumas?

Veiklus ilgaamžiškumas – tai siekis, kad ilgėjanti žmogaus gyvenimo trukmė būtų lydima kuo ilgesnio savarankiško, sveiko, aktyvaus ir visuomenei naudingo gyvenimo.

Ši samprata apima ne tik rūpinimąsi sveikata. Ne mažiau svarbūs yra mokymasis visą gyvenimą, fizinis aktyvumas, socialiniai ryšiai, kultūrinis gyvenimas, savanorystė, galimybė naudotis technologijomis ir dalyvauti bendruomenėje.

Svarbu sudaryti sąlygas žmogui pačiam spręsti, kaip jis nori gyventi, kokioje veikloje dalyvauti ir kokią vertę kurti aplinkiniams. Apie aktyvų ir sveiką senėjimą svarbu galvoti ne tik sulaukus vyresnio amžiaus – tai viso gyvenimo procesas.

Mokslo ir praktikos partnerystė

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija savo veiklą telkia visos Lietuvos mastu, siekdama, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reikštų ir ilgesnį aktyvaus bei prasmingo gyvenimo laikotarpį.

Klaipėdos universitetas, kaip mokslo ir studijų institucija, gali svariai prisidėti prie šių tikslų moksliniais tyrimais, žiniomis, švietimo iniciatyvomis ir įvairių sričių specialistų telkimu. Bendradarbiaujant siekiama kurti nacionalinio veiklaus ilgaamžiškumo modelio pagrindus. Į šį procesą gali būti įtraukti mokslo ir švietimo atstovai, sveikatos specialistai, technologijų kūrėjai, savivaldybės, visuomeninės organizacijos, bendruomenės ir patys vyresnio amžiaus žmonės.

Toks bendradarbiavimas svarbus todėl, kad veiklaus ilgaamžiškumo negalima sukurti vienos institucijos pastangomis. Tam reikalingas skirtingų sričių susitelkimas ir realus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas.

Senjorai – aktyvūs visuomenės kūrėjai

Vienas svarbiausių naujo požiūrio į senėjimą principų – matyti vyresnio amžiaus žmogų ne tik kaip pagalbos gavėją, bet ir kaip aktyvų visuomenės kūrėją. Senjorai gali būti aktyvūs savo miestų ir rajonų bendruomenių nariai, savanoriauti, dalyvauti kultūros ir švietimo veikloje, mokytis naujų dalykų, naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir dalytis sukaupta patirtimi.

Vyresnio žmogaus žinios, profesinė patirtis ir gyvenimo išmintis yra svarbus visuomenės išteklius. Todėl svarbu ne tik užtikrinti reikalingą pagalbą, bet ir kurti galimybes patiems senjorams dalyvauti, inicijuoti, kurti ir būti reikalingiems.

KU ir LVIA bendradarbiavimo reikšmė

Pasirašyta sutartis gali būti pagrindu nuoseklesniam mokslo ir praktikos bendradarbiavimui veiklaus ilgaamžiškumo srityje. Ji gali atverti daugiau galimybių tyrinėti visuomenės senėjimo procesus, ieškoti mokslu pagrįstų sprendimų, plėtoti švietimo iniciatyvas ir skatinti vyresnių žmonių įsitraukimą.

Svarbi ir Klaipėdos universiteto patirtis šioje srityje. Universitete jau ne vienerius metus puoselėjama mokymosi visą gyvenimą ir vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo idėja. Nuo 2010 metų čia veikia Trečiojo amžiaus universitetas, suteikiantis galimybes vyresniems žmonėms mokytis, bendrauti ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Šią patirtį galima dar labiau stiprinti, jungiant ją su platesne veiklaus ilgaamžiškumo darbotvarke ir bendradarbiavimu su įvairių sričių partneriais.

Žingsnis kuriant Lietuvos veiklaus ilgaamžiškumo modelį

Klaipėdoje pasirašytas susitarimas svarbus ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu požiūriu. Partnerystė sudaro prielaidas telkti skirtingas institucijas ir ieškoti sprendimų, kurie galėtų būti pritaikomi įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Siekiant pokyčių, svarbu neapsiriboti vien sveikatos ar socialinės apsaugos sritimis. Veiklaus ilgaamžiškumo klausimai susiję ir su švietimu, kultūra, užimtumu, technologijomis, viešosiomis erdvėmis, savivalda bei bendruomenių gyvenimu.

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos renginyje pradėta partnerystė – tai konkretus žingsnis, telkiantis mokslą, praktinę patirtį ir visuomenę bendram darbui veiklaus ilgaamžiškumo srityje.

Garbės akademikės vardas suteiktas Janinai Kumpienei

Iškilmingame Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos posėdyje ilgametei sveikatos apsaugos sistemos organizatorei, ekonomistei, socialinių mokslų daktarei Janinai Kumpienei už profesinę veiklą sveikatos apsaugos srityje ir išskirtinius gyvenimo nuopelnus suteiktas Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos Garbės akademikės vardas. Apdovanojimo metu J. Kumpienei įteiktas Garbės akademikės diplomas ir regalijos.

J. Kumpienės profesinis kelias apima kelis dešimtmečius darbo valstybės valdymo, ekonomikos ir sveikatos apsaugos srityse. Ji 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, o 1979 m. įgijo socialinių mokslų daktarės laipsnį. J. Kumpienė ne kartą ėjo atsakingas pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Ji buvo ministerijos sekretorė, Strateginio planavimo ir programų skyriaus vedėja, sveikatos apsaugos viceministrė, ministerijos valstybės sekretorė, o 2009–2012 m. dar kartą paskirta sveikatos apsaugos viceministre.

Jos profesinėje veikloje svarbią vietą užėmė sveikatos sistemos organizavimo, planavimo ir finansavimo klausimai. Dirbdama sveikatos apsaugos sistemoje J. Kumpienė daug dėmesio skyrė tam, kaip efektyviau organizuoti sveikatos priežiūrą ir užtikrinti jos finansinį bei institucinį stabilumą.

Genovaitė Kazielienė

Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos (Juozo Ivanausko) „Facebook“ nuotr.