Senjorų ilgaamžiškumo pagrindas – kuo ilgiau išlikti veikliems
Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos kolegija organizavo konferenciją „Sveiko ir veiklaus amžėjimo ugdymas yra ir pačių amžėjančiųjų reikalas: mokslo ir praktikos dialogas“. Renginio metu vyko ir Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos Garbės akademiko vardo suteikimo ceremonija. Susirinkusius į Klaipėdos universiteto „Magna“ auditoriją dalyvius sveikino Seimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, miesto savivaldybės, kitų organizacijų atstovai.
Visuomenė sensta, tad būtina valstybės politika, kuria pratęsiamas veiklus žmogaus amžius
Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos (LVIA) prezidentas, Klaipėdos universiteto (KU) emeritas, prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis apžvelgė demografinę Lietuvos situaciją ir pažymėjo, kad šiuo metu mūsų šalyje yra 586 465 sulaukę 65 ir daugiau metų žmonės, tai yra 21 proc. arba kas penktas šalies gyventojas. Pati didžiausia senjorų grupė – 65–69 metų (6,5 proc. visų Lietuvos gyventojų), 70–74 metų – 4,8 proc. Dirbančių šiuo metu yra šiek tiek daugiau negu 50 tūkstančių.
Pasak profesoriaus, šiuo laikmečiu medicina žmogaus gyvenimo trukmę pratęsia dvidešimčia metų. Tačiau labai svarbu, kad būtų dedamos ir valstybės, ir pačių žmonių pastangos, jog senjorai kuo ilgiau būtų veiklūs ir visuomeniškai aktyvūs.
„Senėjimą galima vertinti dviem kryptimis – vienu atveju žmogus biologiškai silpsta, tačiau žvelgiant kitu aspektu, jis kaupia patirtį, išmintį, kuri gali būti panaudota visuomenės labui. Tačiau valstybė kol kas tam skiria nepakankamą dėmesį. Štai, Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme kalbama tik apie ilgaamžiškumą, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog ilgaamžiškumas turi dvi ypatybes – kai žmogus yra sąmoningas ir gali dar daug ką nuveikti, o kada jam jau reikia globos. Nes pastaruoju atveju tam tenka skirti nemažai investicijų“, – pabrėžė prof. A. Kirkutis.
Taip pat pastebėjo, kad jauni žmonės kartais nepakankamai vertina vyresniųjų patirtis, nurodinėdami „kokias tabletes gerti, kiek sportuoti ir panašiai“, kai senjorai patys tai gerai žino pagal savo vidinę būseną.
Sveikam senėjimui didelės įtakos turi socialinė aplinka
Vyresnioji KU Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro darbuotoja, doc. dr. Sonata Mačiulskytė savo pranešime pažymėjo, kad kalbėdami apie sveiką senėjimą labai dažnai pabrėžiame biologinius faktorius, genetiką, paveldėjimą, gyvenimo būdą, tačiau senatvėje smegenų sveikatai turi didelės įtakos ir socialinė aplinka – tai yra sąlygos, kuriose žmogus gimė, augo, gyveno, dirbo ir sensta.
Pranešėja pastebėjo, kad daugelyje valstybės dokumentų akcentuojama, jog senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia reikia kuo daugiau slaugos ir socialinių paslaugų teikti namuose, tačiau uždedant šią naštą šeimai, valstybės parama nėra pakankama.
Sveiko gyvenimo būdo ir aktyvios veiklos reikšmė
Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytoja J. Kunsmonė kalbėjo apie dažniausias senjorų burnos sveikatos problemas. Pateikė ir daug naudingos informacijos apie burnos priežiūrą, nes dantys yra ne tik kramtymas, šypsena, bet ir aktyvus socialinis bendravimas, emocinė, psichologinė būsena.
KU licencijuota ergoterapeutė, kaniterapijos specialistė Loreta Jurkuvienė ir pedagoginės psichologijos magistrė Alva Survilienė supažindino su gyvūnų asistuojamosios terapijos nauda siekiant sumažinti senjorų socialinę atskirtį. Taip pat parodė nuotaikingą filmuką apie senjorų namų gyventojų bendravimą su dresiruotais šunimis.
Apie sveikos mitybos, judėjimo naudą kalbėjo prof. Algimantas Olšauskas, visuomenės ir politikos veikėjas Dainius Kepenis. Diplomatas, politikos ir visuomenės veikėjas Antanas Vinkus kvietė senjorus aktyvia gyvensena „maksimaliai išnaudoti savo laiką“.
Aleksandrui Rimui Domanskiui suteiktas Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos Garbės akademiko vardas
Konferencijos metu vyko Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos Garbės akademiko vardo suteikimo ceremonija. Jos pradžioje pirmą kartą buvo sugiedotas LVIA himnas.
Garbės akademiko regalijomis apdovanotas Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas, advokatas Aleksandras Rimas Domanskis.
Jis gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, studijavo Mičigano universitete, kur įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį, yra žymus advokatas. Gyvendamas Čikagoje, viename svarbiausių lietuvių išeivijos centrų pasaulyje, A. R. Domanskis daugelį metų aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių organizacijų veikloje, prisidėjo prie kultūrinių iniciatyvų, lietuviškų tradicijų išsaugojimo bei bendruomenės telkimo. Puikiai kalbantis lietuviškai, A. R. Domanskis yra pavyzdys, kad meilė gimtajai šaliai neturi nei geografinių ribų, nei amžiaus apribojimų.
Garbės akademiko vardo suteikimas išeivijos atstovui taip pat simbolizuoja veiklios ilgaamžystės idėją – gyvenimą, kuriame žmogus, nepaisydamas amžiaus, išlieka aktyvus, atsakingas, telkiantis kitus ir savo darbu kuriantis vertę visuomenei.
Pasirodė saviveiklininkai
Renginio metu pasirodė Šeiko šokio studijos senjorės, vadovaujamos choreografės Dovilės Binkauskaitės, kocertavo Klaipėdos universiteto vokalinis ansamblis „Jūros ainės“ (vadovė Virginija Manšienė) ir solistas Vytautas Kliukinskas.
Genovaitė Kazielienė
Autorės nuotraukos ir vaizdo įrašas