Senjorams pasinėrus į vasaros darbus, svarbu nepervargti 

Vasarą daugelis senjorų su džiaugsmu kimba į darbus: tvarko aplinką, triūsia sode, darže, puoselėja mylimas gėles. Tokia veikla vyresniems žmonėms labai naudinga, nes padeda išlikti aktyviems, stiprina kūną ir suteikia prasmės pojūtį. Tačiau kartu su šiuo malonumu atsiranda ir pavojus – pervargimas, kuris dažnai lieka nepastebėtas, bet gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.

Pervargimas – ne tik fizinis nuovargis

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuovargis – tai natūrali aktyvios dienos dalis. Tačiau ilgalaikis pervargimas nėra paprastas nuovargis. Tai viso organizmo išsekimas, kuris ilgainiui gali paveikti ne tik kūną, bet ir emocinę būseną. Žmogus gali jausti energijos trūkumą, silpnumą, jam tampa sunkiau judėti, o kartais atsiranda rankų ar kojų drebulys. Ilgiau trunkantis nuovargis gali sutrikdyti miegą, didinti širdies ligų riziką ar paveikti pusiausvyrą, dėl ko išauga griuvimų tikimybė.

Emocinis nuovargis – dažnai nepastebimas

Vis dėlto ne mažiau svarbus yra emocinis nuovargis, apie kurį kalbama kur kas rečiau. Vyresniame amžiuje žmonės dažnai susiduria su įvairiais vidiniais išgyvenimais – nerimu dėl sveikatos, baime prarasti savarankiškumą, vienišumo jausmu ar net mintimis apie savo nereikalingumą. Kartais šie jausmai kaupiasi nepastebimai, bet ilgainiui ima slėgti.

Būna ir taip, kad nuovargį sustiprina nuobodulys. Išėjus į pensiją pasikeičia gyvenimo ritmas, sumažėja veiklų, bendravimo, atsakomybių. Jei nepavyksta atrasti naujų užsiėmimų, žmogus gali pasijusti tarsi praradęs gyvenimo tikslą. Tuomet net ir paprasti darbai pradeda varginti labiau nei anksčiau.

Svarbu laiku atpažinti kūno signalus

Labai svarbu išmokti laiku atpažinti signalus, kuriuos siunčia kūnas ir emocijos. Jei pastebite, kad vis dažniau trūksta jėgų, darosi sunku susikaupti, dingsta noras užsiimti mėgstama veikla ar miegas nesuteikia poilsio – tai ženklas, kad reikia sustoti ir pasirūpinti savimi.

Poilsis ir režimas – būtini gerai savijautai

Rūpinimasis savijauta prasideda nuo paprastų dalykų. Vasarą dirbant lauke būtina nepamiršti poilsio. Net jei darbas malonus, kūnui reikia pertraukų. Kartais užtenka trumpam prisėsti pavėsyje, išgerti vandens ir leisti sau atsikvėpti. Taip pat labai svarbus kokybiškas miegas – jis padeda atkurti jėgas ir palaikyti gerą emocinę būseną.

Skysčiai ir mityba – energijos pagrindas

Didelę reikšmę turi ir skysčių vartojimas. Karštuoju metų laiku organizmas greitai netenka vandens, todėl būtina jį nuolat papildyti. Dažnai žmonės tiesiog pamiršta gerti, o tai gali dar labiau sustiprinti nuovargio jausmą.

Labai svarbi yra mityba. Daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų bei kitas maistas, kuris turi pakankamai naudingų maistinių medžiagų, padeda palaikyti energiją ir stiprina organizmą.

Judėjimas turi teikti džiaugsmą

Kalbant apie fizinį aktyvumą, svarbiausia yra saikas. Judėjimas yra būtinas, tačiau nereikia savęs versti dirbti per daug. Pasivaikščiojimai, lengvi pratimai ar darbas sode turėtų teikti džiaugsmą, o ne tapti išsekimo priežastimi.

Bendravimas padeda atgauti jėgas

Bendravimas su kitais žmonėmis gali tapti tikra pagalba kovojant su nuovargiu. Kartais pakanka paprasto pokalbio, kad pasijustume geriau. Dalijimasis mintimis, jausmais ar net kasdieniais rūpesčiais padeda sumažinti vidinę įtampą.

Kada verta kreiptis pagalbos

Jei nuovargis nepraeina net ir pailsėjus, svarbu neatidėlioti ir kreiptis į specialistus. Kartais priežastys gali būti visai paprastos – vitaminų ar mikroelementų trūkumas. O kartais tai gali būti susiję su sveikatos problemomis, kurias būtina spręsti laiku.

Vasara turi džiuginti, o ne varginti

Vasara – puikus metas aktyviai gyventi, tačiau labai svarbu nepamiršti saiko. Darbas sode ar darže, tvarkantis  namuose, yra naudingas, jei jis neperžengia mūsų galimybių ribų.

Rūpindamiesi savo kūnu ir emocine būsena, galime ne tik išvengti pervargimo, bet ir su džiaugsmu ir gera nuotaika mėgautis kiekviena vasaros diena.

Lina Krikštaponienė

Psichologė