Šalčiausia naktis ir medžių spalvos

 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) informuoja, kad naktis iš spalio 16 į 17-ąją buvo pati šalčiausia šiais metais. Didžiojoje Lietuvos dalyje oro temperatūra (1,5 m aukštyje) nukrito iki 0 minus 4 laipsnių šalčio.

Tik pajūryje, pamaryje, vakariniuose rajonuose vietomis išsilaikė 1–6 laipsnių šiluma. Dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) šalna buvo dar didesnė – vietomis atvėso iki net iki 8 laipsnių šalčio.  Pats šalčiausias oras naktį buvo Varėnoje: termometrų stulpeliai rodė -4,4 °C, o dirvos paviršiuje oro temperatūra nukrito iki -7,9 °C.

Kodėl medžių lapai keičia spalvą

Žmonės dažnai šalnas sieja su medžių lapų spalvų keitimu. Tačiau, pasak  LHMT specialistų, lapų spalvų kaitą lemia kiti veiksniai – tai  šilumos ir šalčio svyravimai.

Sinoptikai primena, kad  šįmet meteorologinė vasara baigėsi tik rugsėjo 28–29 dieną. Tad medžiai dar žaliavo, nekeisdami savo spalvų. Tačiau dabar, spalio viduryje, jau galime džiaugtis įvairiaspalve augalų gama.

Specialistai taip pat paaiškina, kad medžiai savyje turi biologinį laikrodį ir pirmiausia apie tai, kad reikia pradėti mesti lapus, juos informuoja sutrumpėjusi diena, mažiau šviesos.

Tai lemia chlorofilo sumažėjimą. Chlorofilas – tai pigmentas, kuris lapams suteikia žalią spalvą ir dalyvauja fotosintezėje. Rudenį jis pradeda irti, nes dienos tampa trumpesnės, o temperatūra mažėja. Tai sumažina augalų fotosintezės efektyvumą, todėl chlorofilo gamyba sustoja.

Chlorofilui susiskaidžius, išryškėja kiti pigmentai, kurie vasaros metu buvo užgožti žaliu chlorofilu. Tai karotenoidai (geltoni ir oranžiniai pigmentai) ir antocianinai (raudoni ir violetiniai pigmentai). Karotenoidai būna lapuose visą laiką, o antocianinai susidaro rudenį dėl saulės šviesos poveikio.

Lapų spalvai įtaką daro ir medžio rūšis. Pavyzdžiui, beržai, kurie rudenį pirmiausia pakeičia spalvą, visada būna geltoni, nes jie turi tik geltoną spalvą lemiančias medžiagas. Ąžuolai apskritai neturi spalvas lemiančių elementų, todėl, suirus chlorofilui, jų lapai paprasčiausiai paruduoja ir nukrenta..

Taip ruošiasi žiemai

Lapo spalvos pokytis yra dalis medžio pasiruošimo žiemai. Dažniausiai visi medžiai savo lapus numeta iki lapkričio pradžios, atjungdami senus lapus nuo šakų, kad jie žiemą nesugertų vandens. Taip medžiai pereina į energijos taupymo režimą, maistines medžiagas nukreipdami į šaknis.

Medžiai „miega“ maždaug iki kovo vidurio, kuomet dienos ilgumu susilygina su naktimis, o oro temperatūra vis aukštėja…