„Kai aš ir mano vaikinas susituokėme, jis norėjo, kad gyventume su jo mama. Bet aš užsispyriau, kad iki tol, kol neturėsime savo namų, butą nuomotume. Vyras sutiko“, – sako Jovita.

Penkerius metus gyvenome svetimuose namuose, per tą laiką susitaupėme pinigų, bet tik vieno kambario butui. Vyras pasakė, kad galėtume parduoti mamos dviejų kambarių butą, tada užtektų ne tik nusipirkti trijų kambarių butą, bet ir remontui, baldams. Aš kategoriškai atsisakiau. Geriau jau viename, nors ir mažame butelyje, bet savo.

Tada anyta nuėjo kitu keliu, sakydama, kad nori parduoti butą ir nusipirkti namelį priemiestyje, apie kurį visą gyvenimą svajojo. Manęs tai nelietė, kaip aš maniau, ir į jų reikalus nesikišau.

Tačiau paaiškėjo, kad dar ir kaip lietė! Pardavusi butą, kol suras namelį, anyta nutarė laikinai apsigyventi pas mus. Bent taip sakė. Tiesa, vyras paprašė mano sutikimo žadėdamas, kad jo mama pas mus bus ne ilgiau kaip mėnesį. Sakė, kad ji jau suradusi namelį, tereikia tik nuvažiuoti, apžiūrėti ir aptarti jo pirkimą su savininku.

Anyta nuo pat pirmos dienos pradėjo elgtis kaip savo namuose. Aš kenčiau (juk apsigyveno laikinai), kol ji nepradėjo šeimininkauti virtuvėje. Viską, ką gaminau, ji peikė, sakydama, kad neskanu, priekaištavo, jog nemoku taupyti, nes perku mėsą, kai galima apsieiti ir su dešrelėmis. Iš tiesų taip būtų pigiau, nes anyta kažkokiam garnyrui apvirdavo dešreles, o po to tame pat vandenyje virė sriubą! Kaip galima tai valgyti?

Prasidėjo kivirčai, pareikalavau, kad mano vyras kuo greičiau išspręstų mamos problemą dėl namelio. Pagaliau man buvo pasakyta, kad anyta pinigus įnešė į banką norėdama iš šio indėlio užsidirbti gaudama palūkanas. Jie mane pastatė prieš faktą, kad sutartis sudaryta metams ir nėra prasmės jos nutraukti.

Išgirdus šią žinią, mano kantrybė trūko. Persikrausčiau pas tėvus, vyrui pasakiusi, kad į namus grįšiu tik tada, kai juose neliks anytos. Jis atsiprašinėjo, sakė, kad mama neturi kur dėtis, jog jis negali savo motinos išvaryti į gatvę.

Aš nusprendžiau skirtis. Bet neseniai sužinojau, kad esu nėščia. Tad dabar galvoju, ką daryti… Vis dėlto viliuosi, kad sužinojęs, jog turėsime vaikutį, galų gale vyras pasirinks šeimą ir ras išeitį iš susidariusios padėties…

pexels.com nuotr.