Ar verta senatvėje tikėtis artimųjų paramos?

Senatvė – gyvenimo tarpsnis, kai žmogus dažniau susimąsto apie artimųjų pagalbą, dėmesį ir rūpestį. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių tikisi, kad sulaukę senatvės galės pasikliauti vaikais ar anūkais. Tačiau ar tokia viltis visada pagrįsta? Ar nereikėtų daugiau pasitikėti savimi, o ne ieškoti vien tik artimųjų paramos?

Šeimos ryšiai – vis dar vertybė

Lietuvoje šeima vis dar laikoma viena svarbiausių vertybių. Dauguma tėvų visą gyvenimą rūpinasi vaikais, padeda jiems įsikurti, o senatvėje tikisi bent moralinio palaikymo ar pagalbos buityje. Natūralu, kad kiekvienas nori jaustis reikalingas ir mylimas.

Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių savijauta ženkliai geresnė, kai jie palaiko ryšį su šeima – jaučiasi saugesni, mažiau vieniši, rečiau serga depresija. Taigi artimųjų parama, net jei ji tik emocinė, yra neįkainojama.

Realybė dažnai kitokia

Vis dėlto gyvenimas ne visada klostosi taip, kaip tikimės. Dabartiniu laikotarpiu daug jaunų žmonių išvykę dirbti į užsienį, gyvena savo tempais, susiduria su finansiniais ar emociniais iššūkiais. Dėl to ne visada gali ar nori skirti pakankamai laiko tėvams.

Kai kurie senjorai dėl to jaučiasi nusivylę, manydami, kad „vaikai pamiršo“. Tačiau verta prisiminti – kiekvienas žmogus turi savo, šeimos gyvenimą, ir tai nebūtinai reiškia, kad trūksta meilės ar pagarbos. Dažnai tai lemia ir įvairios aplinkybės.

Savarankiškumas – didžiausia stiprybė

Senatvėje vis labiau vertinamas ne tik artimųjų dėmesys, bet ir gebėjimas išlikti savarankiškam. Tie, kurie išmoksta planuoti savo finansus, prisitaiko prie technologijų, būna socialiai aktyvūs, yra labiau pasitikintys savimi.

Svarbu turėti savo interesų ratą – bendrauti su bičiuliais, dalyvauti bendruomenės veikloje, lankytis bendraamžių užsiėmimuose ar  naršyti internete, kur yra labai daug įdomių senjorams temų. Tokia veikla mažina vienišumo jausmą ir suteikia kasdienybei prasmę.

Parama – ne pareiga, o dovana

Psichologai pataria keisti požiūrį: artimųjų pagalba ar parama neturėtų būti laikoma pareiga, o greičiau – dovana, kuria reikėtų džiaugtis.  Kai tikimės mažiau, o gauname daugiau, esame dėl to laimingi, tad gyvenimas tampa ramesnis.

Sąmoningas požiūris į savarankiškumą, gerą emocinę būseną ir tarpusavio supratimą padeda išvengti skaudžių nusivylimų. Tada galime kurti santykius, paremtus pagarba, dėkingumu ir nuoširdžia bendryste.

Reikia pasirūpinti savo nepriklausomybe

Tikėtis artimųjų paramos senatvėje – natūralu. Tačiau dar svarbiau savyje ugdyti vidinę stiprybę, pasirūpinti savo gerove ir nepriklausomybe. Tuomet artimųjų pagalba tampa ne būtinybe, o maloniu bendravimu.

freepik.com nuotr.