Kaip mylėti savo suaugusį vaiką

Daugelis mamų išgyvena sudėtingus jausmus, kai jų suaugę vaikai tolsta, nebebendrauja, kritikuoja ar ignoruoja. Tai skaudina ir palieka daug klausimų: ką padariau ne taip? Kaip išlaikyti ryšį? Ar man dar yra vietos jų gyvenime?

Atsiribojimas – ne siena, o vidinis darbas

Sveikas atsiribojimas nereiškia, kad mes užtrenkiame duris ar nustojame mylėti. Priešingai – tai būdas nukreipti žvilgsnį nuo savo lūkesčių ir priklausomybės link laisvos, brandžios meilės. Kai nustojame tikėtis, kad vaikai patenkins mūsų emocinius poreikius, tampame laisvesni. Tada galime mylėti juos ne todėl, kad jie mums kažką suteikia, bet todėl, kad jie yra.

Kodėl taip skauda?

Motinystė yra galinga tapatybės dalis. Būdamos „geros mamos“, dažnai pradedame apibrėžti save tik per šį vaidmenį. Tačiau kai vaikas atsiriboja arba pasirenka kitokį kelią nei tikėjomės, mūsų vidinis pasaulis subyra: „Jei aš nebe mama – tai kas aš esu?“

Mes ieškome kaltės savyje, analizuojame kiekvieną bendravimo detalę, galvojame, ar kažką darėme ne taip. Bet svarbu suvokti vieną esminį dalyką: jūs negalite kontroliuoti kito žmogaus gyvenimo. Galite įtakoti, auginti, mylėti – bet ne suformuoti jį lyg iš molio.

Paleidimo galia

Galbūt svajojote, kad senatvėje jus sups mylintys vaikai ir anūkai. Galbūt tikėjotės, kad jūsų vaikai grąžins jums tą meilę ir rūpestį, kurį jiems atidavėte. Bet žmonės keičiasi. Jei savo laimę statome ant kitų žmonių veiksmų, galime skaudžiai nusivilti.

Laimės šaltinis – tai darbas su savimi, o ne su kitais. Tavo vidinė tuštuma – tai kvietimas ją užpildyti pačiai.

Tikroji meilė nėra priklausoma

Meilė neturi būti manipuliacija: „jei elgsies taip, kaip noriu – mylėsiu tave“. Tikroji meilė yra laisva – ji neklausia, „ką aš iš to gausiu?“, ji tiesiog yra. Kai nustojame žiūrėti į vaiką kaip į savo priedą, gyvenimo užpildymą, tada pagaliau galime jį pamilti visapusiškai, nesavanaudiškai.

Ką daryti dabar?

Jei šiuo metu jautiesi palikta, išduota ar nesuprasta – nesi viena. Štai keli žingsniai, kurie gali padėti išgyti:

• Išanalizuok savo jausmus. Ką jauti, kai esi atstumiama? Kokias mintis sau kartoji? Ar gali pradėti galvoti kitaip?
• Mylėk kitus, bet nelaikyk jų atsakingais už savo laimę.
• Išmok būti viena – ir ne vieniša. Užmegzk gilų ryšį su savimi, būk savo geriausia draugė.
• Nustok kaltinti save. Tu darei viską, ką galėjai. Vaikų sprendimai – ne visada tavo atsakomybė.
• Rašyk dienoraštį. Išrašyk savo skausmą, nerimą, viltis – tai gydo.
• Ieškok bendraminčių. Prisijunk prie kitų mamų bendruomenių, kurios išgyvena tą patį.
• Kreipkis pagalbos. Konsultacija su terapeutu gali padėti išgirsti ir išlaisvinti save.

Meilė lieka. Net tada, kai tenka paleisti. Net tada, kai turi atsitraukti. Ir kartais – tik tada – ji tampa tikra, laisva ir gyvybinga.

Paruošta pagal užsienio žiniasklaidą

freepik.com nuotr.