Aštuntasis Vilniaus bočių vasaros festivalis – Babtyno dvare

Vilniaus Bočių bendrija aštuntąjį vasaros festivalį organizavo Kauno rajone esančiame Žemaitkiemio (Babtyno) dvare – viename iš įspūdingų istorinių objektų Nevėžio dešiniajame krante, netoli Babtų, kurio istorija siekia XVI amžių. Čia suvažiavo ir bendraminčiai iš kitų šalies vietovių, susirinko virš dviejų šimtų dalyvių. Pirmi išvažiuojamieji festivaliai vyko Gardine, Gižycke, paskui Ilzenbergo, Taujėnų, Paliesiaus dvaruose, Panemunės pilyje. Lietuvoje organizuotus renginius remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Mėgavosi gamtos malonumais

Vos atvykę senjorai būriavosi pievelėse medžių apsuptyje, Nevėžio pakrantėje, dėliojo atsivežtines vaišes, skambėjo ne tik linksmos kalbos, juokas, bet vis pasigirsdavo ir muzikos, traukiamų dainų posmai. Mat čia atvyko daug meno kolektyvų, kurie prieš pasirodymus panoro dar parepetuoti.

Renginys prasidėjo ekskursija po dvarą

Visus svečius sutiko dvaro šeimininkas Mindaugas Šventoraitis. 1999 metais įsigijęs apleistą dvarą, savo jėgomis jį sutvarkė. Po rekonstrukcijos buvo įrengta 15 kambarių, 4 vonios, 2 virtuvės, pokylių-koncertų salė, paveikslų galerija, žaidimų kambarys-šachmatinė, biblioteka.

Šįkart atvykusiems senjorams savininkas surengė ekskursiją, pateikdamas daug įdomių detalių. Taip pat buvo galima apžiūrėti teritorijoje esančius įvairius senus automobilius, žemės ūkio technikos ekspoziciją, svirne – gausią motociklų, pagamintų nuo 1920 iki 2000 metų, kolekciją.

Prisiminė ir šviesuolį Motiejų Valančių

 Oficialus renginys vyko kluone, įrengtame kaip vasaros koncertų salė. Visus dalyvius pasveikino Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė. Ji pasidžiaugė, kad čia susirinkusieji yra kaip viena siela, nes puoselėja tėvų, protėvių dainas, šokius. Taip pat priminė, jog renginys skirtas ir Lietuvos šviesuolio, vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms pažymėti. Pirmininkė pabrėžė  šio dvasininko svarbų vaidmenį gelbstint mūsų kultūrą, kalbą, vienijant visuomenę. Vyskupas M. Valančius buvo ir knygnešystės pradininkas Žemaitijoje. „Kaip Motiejus Valančius gelbėjo savo tautą, taip mes dabar gelbstime lietuvių kultūrą – nedideliais koncertais, repeticijomis, užsiėmimais, į kuriuos  įdedame savo širdis. Kiekvienais metais rinkdamiesi  vis kitame istoriniame dvare, mes dalijamės šiltomis bendravimo akimirkomis su draugais, bičiuliais iš įvairių Lietuvos vietovių“, – pastebėjo V. Tūrienė.

Pakvietė aktyviai dalyvauti ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai

Sveikinimo žodį tarė ir Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės vadovė, ambasadorė Lyra Puišytė-Boestrom. Ji kalbėjo apie pasiruošimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais. L. Puišytė-Boestrom pakvietė senjorus taip pat prisidėti – organizuojant renginius, savanoriaujant susitikimuose su garbingais užsienio svečiais, kitais būdais.

Skambėjo dainos, sveikinimai

Kocertavo daug kolektyvų. Skambėjo „Vilniaus bočių“  folkloro ansamblio „Rasoda“ (vadovė Rasa Kauzonaitė), vokalinių ansamblių „Vaivora“ (vadovė Rita Jurgaitienė), „Godos“ (vadovas Antanas Pociūnas), Karoliniškių skyriaus choro (vadovas Petras Garšva) dainos. Daug geros nuotaikos sukėlė Raseinių bočių bendrijos mišrus ansamblis „Armonikieriai“ kartu su grupe „Ramūs monai“ (vadovai Vaidotas Vilkas ir Konstantinas Kružikas).

Pasirodė „Vilniaus bočių“  Bičiulių klubo baroko epochos šokių ansamblis „Rudens žiedai“ (vadovas Vladimiras Organovas) ir pramoginių šokių kolektyvas „Retro bočiai“ (vadovė Vitalija Zaleskaitė). Beje, pastarojo kolektyvo vadovė V. Zaleskaitė buvo pasveikinta gimtadienio proga.

Kadangi renginys vyko prieš Jonines, sveikinimų netrūko ir Jonams bei Janinoms, jie papuošti ąžuolo vainikais.

Festivalio dalyviai kartu dainavo su koncertuojančiais scenoje, sukosi šokių sūkuryje. Kupini geros nuotaikos ir įspūdžių, kurie dar ilgai išliks atmintyje, visi grįžo namo.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotraukos ir vaizdo įrašas