Aštuonkojai – ateiviai iš kitų planetų?
Aštuonkojai kartais vadinami „kitų planetų gyventojais“ dėl kelių unikalių savybių, kurios juos išskiria iš kitų Žemės gyvūnų.
Unikali aštuonkojų išvaizda
Šie vandenų gyventojai turi aštuonias ilgas, lanksčias galūnes (čiuptuvus), padengtas siurbtukais. Jų kūnas yra minkštas, be kaulų, o tai leidžia jiems išspausti save net per labai siauras angas. Didelės akys atrodo labai neįprastai ir skiriasi nuo daugumos sausumos gyvūnų akių struktūros. Akys gali judėti nepriklausomai viena nuo kitos, leidžiančios stebėti skirtingas kryptis vienu metu.
Aštuonkojai sugeba akimirksniu pakeisti savo odos spalvą ir tekstūrą, kad prisitaikytų prie aplinkos arba komunikuotų. Jų odos chromatoforai (pigmentinės ląstelės) leidžia pasiekti tokią maskuotės kokybę, kokios joks kitas gyvūnas negali. Aštuonkojis turi tris širdis. Viena krauju aprūpina vidaus organus, kitos dvi – visą likusį kūną ir galūnes. Šių gyvūnų kraujas – mėlynas. Taip yra dėl hemocianino – baltymo, turinčio vario, o ne geležies (kaip hemoglobinas). Hemocianinas efektyviai transportuoja deguonį šaltame ir mažai deguonies turinčiame vandenyje, kur jie dažnai gyvena.
Aštuonkojų čiuptuvai
Praradęs čiuptuvą, aštuonkojis per kelis mėnesius ataugina naują. Šie gyvūnai turi apie 500 milijonų neuronų, tačiau apie 60–70 proc. jų yra čiuptuvuose, o ne centrinėse smegenyse. Tai reiškia, kad čiuptuvai gali veikti beveik savarankiškai, atlikdami užduotis, pavyzdžiui, sugriebdami ar tyrinėdami objektus, net kai centrinės smegenys yra užsiėmusios kita veikla. Kiekvienas čiuptuvas turi apie 200–300 siurbtukų, kurie leidžia stipriai suimti ir itin subtiliai manipuliuoti daiktais.
Susiporavus žūsta abu
Vienas patino čiuptuvas yra skirtas patelių apvaisinimui. Tačiau aštuonkojai dauginasi tik vieną kartą gyvenime. Apvaisinę patelę patinai žūsta. Patelės, padėjusios kiašinius juos saugo, o kai išsirita jaunikliai, jos save naikina ir miršta.
Pasižymi išskirtiniu protu
Aštuonkojai pasižymi išskirtiniu protu. Jie geba spręsti galvosūkius – pavyzdžiui, mokslininkams pateikus uždarytus indus, kuriuose buvo maistas, aštuonkojai sugebėjo juos atsidaryti ir išsiimti maistą. Mokslininkai tyrė aštuonkojų ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį. Pasirodė, kad jie atsimena pažįstamus objektus ar žmones net po kelių savaičių.
2016 m. Naujojoje Zelandijoje Inky, aštuonkojis iš Nacionalinio akvariumo, išlipo iš savo rezervuaro, peršliaužė beveik 4 metrų grindis ir pabėgo per siaurą drenažo vamzdį tiesiai į vandenyną. Panašūs pabėgimai pastebėti ir kituose akvariumuose, kur aštuonkojai išmokdavo atidaryti rezervuarų dangčius arba naudodavo čiuptuvus vandens srautams valdyti.
Aštuonkojų nežemiška genetika
Kai kurie mokslininkai pabrėžia, kad aštuonkojų DNR yra labai unikali ir sudėtinga. Jie turi apie 33 000 genų – daugiau nei žmonės. Taip pat pas juos yra apie 500 milijonų neuronų, iš kurių du trečdaliai – jų čiuptuvuose. Nežemišką aplinką primena ir aštuonkojų gyvenama vieta – didelis vandenyno gylis, kur tamsu, šalta, didelis slėgis. Kai kurios šių gyvūnų rūšys prisitaikė gyventi prie hidroterminių versmių, kur aplinka yra labai ekstremali. Aštuonkojai plaukia neįprastu „reaktyviniu varikliu“ – išstumdami vandenį per savo sifoną.
Aštuonkojai egzistavo dar prieš dinozaurų erą. Seniausiai rastai aštuonkojo fosilijai yra maždaug 296 milijonai metų.
pixabay.com nuotr.