Aštuonkojai – ateiviai iš kitų planetų?

Unikali aštuonkojų išvaizda

Šie vandenų gyventojai turi aštuonias ilgas, lanksčias galūnes (čiuptuvus), padengtas siurbtukais. Jų kūnas yra minkštas, be kaulų, o tai leidžia jiems išspausti save net per labai siauras angas. Didelės akys atrodo labai neįprastai ir skiriasi nuo daugumos sausumos gyvūnų akių struktūros. Akys gali judėti nepriklausomai viena nuo kitos, leidžiančios stebėti skirtingas kryptis vienu metu.

Aštuonkojai sugeba akimirksniu pakeisti savo odos spalvą ir tekstūrą, kad prisitaikytų prie aplinkos arba komunikuotų. Jų odos chromatoforai (pigmentinės ląstelės) leidžia pasiekti tokią maskuotės kokybę, kokios joks kitas gyvūnas negali. Aštuonkojis turi tris širdis. Viena krauju aprūpina vidaus organus, kitos dvi – visą likusį kūną ir galūnes. Šių gyvūnų kraujas – mėlynas. Taip yra dėl hemocianino – baltymo, turinčio vario, o ne geležies (kaip hemoglobinas). Hemocianinas efektyviai transportuoja deguonį šaltame ir mažai deguonies turinčiame vandenyje, kur jie dažnai gyvena.

Aštuonkojų čiuptuvai

Praradęs čiuptuvą, aštuonkojis per kelis mėnesius ataugina naują. Šie gyvūnai turi apie 500 milijonų neuronų, tačiau apie 60–70 proc. jų yra čiuptuvuose, o ne centrinėse smegenyse. Tai reiškia, kad čiuptuvai gali veikti beveik savarankiškai, atlikdami užduotis, pavyzdžiui, sugriebdami ar tyrinėdami objektus, net kai centrinės smegenys yra užsiėmusios kita veikla. Kiekvienas čiuptuvas turi apie 200–300 siurbtukų, kurie leidžia stipriai suimti ir itin subtiliai manipuliuoti daiktais.

Pasižymi išskirtiniu protu

Aštuonkojai pasižymi išskirtiniu protu. Jie geba spręsti galvosūkius – pavyzdžiui, mokslininkams pateikus uždarytus indus, kuriuose buvo maistas, aštuonkojai sugebėjo juos atsidaryti ir išsiimti maistą. Mokslininkai tyrė aštuonkojų ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį. Pasirodė, kad jie atsimena pažįstamus objektus ar žmones net po kelių savaičių.

2016 m. Naujojoje Zelandijoje Inky, aštuonkojis iš Nacionalinio akvariumo, išlipo iš savo rezervuaro, peršliaužė beveik 4 metrų grindis ir pabėgo per siaurą drenažo vamzdį tiesiai į vandenyną. Panašūs pabėgimai pastebėti ir kituose akvariumuose, kur aštuonkojai išmokdavo atidaryti rezervuarų dangčius arba naudodavo čiuptuvus vandens srautams valdyti.

Aštuonkojų nežemiška genetika

Kai kurie mokslininkai pabrėžia, kad aštuonkojų DNR yra labai unikali ir sudėtinga. Jie turi apie 33 000 genų – daugiau nei žmonės. Taip pat pas juos yra apie 500 milijonų neuronų, iš kurių du trečdaliai – jų čiuptuvuose. Nežemišką aplinką primena ir aštuonkojų gyvenama vieta – didelis vandenyno gylis, kur tamsu, šalta, didelis slėgis. Kai kurios šių gyvūnų rūšys prisitaikė gyventi prie hidroterminių versmių, kur aplinka yra labai ekstremali. Aštuonkojai plaukia neįprastu „reaktyviniu varikliu“ – išstumdami vandenį per savo sifoną.

Aštuonkojai egzistavo dar prieš dinozaurų erą. Seniausiai rastai aštuonkojo fosilijai yra maždaug 296 milijonai metų.

pixabay.com nuotr.

Nenuginčijami argumentai, kad tikrai esame sukurti

Pagal Šventąjį Raštą visi gyvi organizmai, tame tarpe ir mes, esame tikslingai sukurti. Todėl gyvybės formų visuma Biblijoje vadinama kūrinija.
Mokslas sako priešingai, kad Žemėje susidarius palankioms sąlygoms gyvybė ėmė savaime (natūraliai) formuotis iš negyvosios materijos, pagal Visatoje veikiančius fizikos bei chemijos dėsnius maždaug prieš 3,8 milijardus metų. Viskas rutuliojosi be jokio tikslo ir gavosi tai, kas gavosi, – per milijardus metų susiformavo dabartinė Žemės biosfera ir žmogaus smegenys. Gyvybė Žemėje atsirado tik vieną kartą ir daugiau toks laimingas atsitiktinumas nepasikartos. Fiziologijos ir medicinos Nobelio premijos laureatas Žakas Liusjenas Mono ( Jacques Lucien Monod) savo knygoje Atsitiktinumas ir būtinybė (Chance and Necessity) rašė: „Žmogus pagaliau žino, kad jis yra vienintelis abejingoje neaprėpiamoje Visatoje, iš kurios jis atsitiktinai atsirado.“
Tikėjimo mokslas su pasaulietiniu mokslu šiandien nepajėgus ginčytis. Pasaulietinis mokslas turi tiesos monopolį, naujoms kartoms formuoja skeptišką požiūrį į Šv. Raštą. Bet štai kas jame apie mūsų dienas parašyta. „3Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; 4jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. (Šventasis Raštas. V., 1998. 2 Tim. 4.)
2007 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė 1580-ąją rezoliuciją, raginančią ES šalyse nepritarti kreacionistinių idėjų skleidimui visose disciplinose, išskyrus religiją. Kreacionizmas – idealistinė samprata teigianti, kad organizmų įvairovę Žemėje sukūrė Dievas.
Nepaisydamas draudimų remdamasis mokslo atradimais įrodinėju, kad mes sukurti. Niekada neplanavau to daryti, bet savarankiškos įvairių disciplinų studijos (universalumas) man suteikė tam reikalingų žinių ir pasitikėjimo. Suprantu, kad plaukti prieš srovę nenaudingas pasirinkimas, bet TIESA – vertingesnė už auksą ar deimantus.
Pradėsiu nuo akivaizdžiausio argumento sukūrimo versijos naudai. Jeigu kažko nesuprasite, nenusiminkite, skaitykite visą tekstą iš eilės.

SALRIDKOPPOMBULBU…
10010110100011001011110…
ATGGGGACTAAATTCTCC…

Visos trys eilutės yra atsitiktinės ženklų sekos, kitaip tariant neturinčios prasmės. Pirma eilutė – atsitiktinė lietuviškų raidžių rikiuotė. Raidės – ženklų grupė, turinti garsinį atitikmenį, aš galiu ir parašyti liūtas, ir pasakyti liūtas. Antra eilutė – mašinų kalbos analogija iš dviejų ženklų: nulio ir vieneto. Trečia eilutė – DNR kodo imitacija iš keturių skirtingų cheminių ženklų (nukleotidų).
Raides naudoja moksleiviai, studentai, rašytojai.., jie moka raidėms suteikti prasmę. 0 ir 1 sekoms prasmę suteikia programuotojai.
Suvokite, ne raidės, ne 0 ir 1 duoda prasmę, ne vinilinės plokštelės mikronelygumai duoda dainą ar muziką, – bet mes ženklais ar mikroskopiniais nelygumais užrašome tą informaciją kurią norime išsaugoti. Vadinasi, ir keturių skirtingų nukleotidų (A, T, C, G) sekai prasmę galėjo suteikti tik INTELEKTAS, mokantis kurti gyvybę. JO dieviškas lygis mums dar nepasiekiamas.
Be informacijos šaltinio, be intelekto pastangų (savaime), nė viena eilutė neįgaus prasmės. Ženklai tik tuomet įgauna prasmę, kai prasmę jiems kažkas suteikia. Nemokantis rašyti vaikas arba automatas, atsitiktine tvarka rikiuojantis raides, niekada nesudėlios teksto iš dešimties sakinių, o ką jau bekalbėti apie knygą. Tik programuotojai ir inžinieriai iš milijonų tranzistorių (turinčių arba nulio, arba vieneto reikšmę) sukuria procesorius. Logiška, kad be informacijos šaltinio, be Intelekto pastangų negalėjo susidėlioti ir nepalyginamai sudėtingesnė gyvybės programa. Mokyti, kad knyga, skaitmeninis procesorius ar genomas atsirado be informacijos šaltinio – loginė klaida arba norimo priėmimas už tikrovę.
Poetas rašo eilėraštį, programuotojas renka kalkuliatoriaus mikroschemą, Intelektas kuria tokias biomašinas, kurios atsiveda biomašiniukus (dauginasi). Šių dienų mokslas negali sukurti iPhono, kuris atsivestų iPhoniukų, bet tiki, kad gyvybę dauginanti programa, užrašyta nukleotidais, atsirado savaime, be intelekto pastangų.
Suprantu, kad tai suvokti nėra lengva, todėl parinkau pavyzdžius, kurie parodo kokios neribotos galimybės informaciją užrašyti ne tik raidėmis, ne tik nuliu ir vienetu, ne tik vinilinės plokštelės mikronelygumais.
Bet kokią mintį, pvz., Žemė yra apvali galima užrašyti kinų hieroglifais, išbraižyti šumerų dantiraščiu molinėje lentelėje. Jeigu Jums iš toliau parodyčiau Brailio raštą pagalvotumėte, jog tai tuščias popieriaus lapas. Iš tikrųjų jis pilnas milimetrinių pūslelių (šiurkštus). Aklieji lengvai apčiuopia iš nelygumų sudėliotus ženklus ir skaito pirštais. Kurtieji bendrauja gestais ir mimika. gliaudysst@gmail.com

2012 metais komanda, vadovaujama Georgo Churcho iš Harvardo medicinos mokyklos, į DNR kalbą išvertė mokslinę knygą, turinčią 53 000 žodžių ir 11 paveikslėlių. Komanda knygą užkodavo dvejetainiu kodu. Adeninu ir citozinu kodavo nulį, o guaninu ir timinu – vienetą.“ (Marcus Chown. Kaip paprastai paaiškinti PASAULĮ. V. 2014. P. 314.) Knyga gavosi maždaug bakterijos DNR ilgio. Besidaugindamos bakterijos padarė 70 mlrd. tos knygos kopijų. Visos bakterijos su knygomis tilptų viename vandens laše. (Pagal ten pat). Adeninas, citozinas, guaninas ir timinas yra nukleotidai.
Marcus Chown turiu tris pastabas. Nėra DNR kalbos, kaip nėra raidžių ar dantiraščio kalbos – DNR yra tik priemonė informacijai užrašyti. Aiškiau sakyti, kad knygą ne užkodavo, bet užrašė DNR struktūra (nukleotidais). Taip pat tiksliau sakyti, kad ne užkodavo dvejetainiu kodu (sviestas sviestuotas), bet keturių ženklų sistemą pakeitė į dviejų ženklų sistemą.
Knygą, nukleotidų sekos pavidale, Jūs, žinoma, taip paprastai neperskaitysite, bet tai nereiškia, kad šitos informacijos nėra arba, kad nukleotidais negalima užrašyti teksto ar paveikslėlių. Jūsų kūno kiekviena ląstelė ir jos funkcijos tokiu būdu aprašytos.
Mokslinė informacija nukleotidais neužsirašė savaime, tam reikėjo knygos autorių ir Harvardo mokslininkų (jungtinio intelekto) pastangų.
Dabar svarbiausias niuansas: nukleotidams buvo suteikta mokslinės knygos prasmė, – bet ne atvirkščiai, ne nukleotidai suteikė tokią prasmę!! Vadinasi ne nukleotidai susidėliojo į gyvybės prasmę, o jiems tokią prasmę kažkas suteikė. Prasmė ženklams suteikiama ne chaotiškai, o pagal vieną ar kitą loginę sistemą, pagal vieną ar kitą kodą (taisyklę). Skaitydami toliau pamatysite pagal kokią taisyklę 0 ir 1 suteikiama visų skaičių prasmė.
Georgo Churcho ir jo komanda keturių skirtingų nukleotidų sekai suteikė mokslinės knygos prasmę, o Dievas tų pačių nukleotidų (ženklų) sekai suteikė gyvybės (baltymų) prasmę.
Žinau, kad ženklas Dievas ne visiems patiks, bet juo tradiciškai apibūdinami tie, kurie milijardus kartų daugiau žino, moka ir gali už mus. Jums sako: mokslas neužsiima Kūrėjo klausimais, – tačiau jei DNR rodo akivaizdų ryšį su intelektu tai sąžiningas mokslininkas turi eiti paskui faktus nepaisydamas, kad jie veda už materialistinės paradigmos ribų.
Sveikų žmonių verbalinis bendravimas – žodinis apsikeitimas mintimis – irgi paremtas skirtingais ženklais. Tik artikuliuotos kalbos ženklai (įvairūs garsai) gyvuoja trumpai. Oro virpesiais (bangomis) nešama informacija toli nenukeliauja ir neišlieka. Analogiškai, į ramų ežerą mestas akmuo sukelia vandens bangas, tačiau netrukus ežero paviršius vėl tampa lygus.

———- . ———-

Kitas akivaizdus ir nepaneigiamas argumentas Kūrėjo (Proto) naudai. Šitą argumentą mes kartojame nuolatos, tik nesusimąstome apie jo reikšmę. Aš sugalvojau mintį Žemė yra apvali ir ją užrašiau. Pirmiausia turi atsirasti mintis, tik po to gali sekti jos užrašymas. Padaryti atvirkščiai: pirma rašymas, po to mintis neįmanoma, – tai būtų tik atsitiktinis (aklas, beprasmis) ženklų dėliojimas.
Lygiai tas pats ir su genomais – jų neįmanoma gauti aklai, atsitiktine tvarka dėliojant nukleotidus arba jiems bet kaip dėliojantis. Tokiu būdu gaunama tik beprasmė nukleotidų seka. Pirmiausia turėjo būti mintis – konkretaus organizmo projektas, – o tik po to galėjo sekti genotipo užrašymas keturiais skirtingais ženklais. Tiems kuriems įkalta materialistinė pasaulėžiūra tai skambės kaip nesąmonė, bet tai paprasta, akivaizdi ir nenuginčijama TIESA.
Evangelijos pagal Joną prologe parašyta: „1Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą. (…) 3Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko. 4Jame buvo gyvybė…“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Jn. 1.) Šventajame Rašte ženklas žodis yra minties arba informacijos sinonimas. Po pamokslo sakoma: „tai buvo Dievo žodis“, – ne klystančio žmogaus žodis.
Nebus Kūrėjo žodžio – nebus ir naujo kūno!! Orkestras be natų nepagros negirdėtos melodijos. Tūkstančius metų žmonija nieko nežinojo apie genomus, bet matė sėklas, sudarytas iš gemalo, maisto atsargų ir luobelės. Gemalą suformuoja apvaisinta kiaušialąstė (zigota). Skirtingos sėklos turi skirtingas DNR, todėl tampa skirtingais augalais. „38Tuo tarpu Dievas duoda kiekvienai sėklai savišką kūną.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. 1Kor. 15.)
Jeigu iš gilės pašalinsime gemalą, tai iš tokios gilės ąžuolas jau nebeišaugs. Bet kurio augalo gemale yra instrukcija (genotipas) – tarpinė grandis tarp minties (idėjos, projekto, žodžio) ir rezultato (kūrinio). Sėklai patekus į tinkamas sąlygas Kūrėjo mintys pradeda materializuotis. Kur prieštaravimas tarp mokslo ir tikėjimo?
Tie, kurie nenori pripažinti Kūrėjo tiki, kad instrukcija kaip padaryti ąžuolą, beržą, pušį… atsirado savaime. Kaip gali savaime atsirasti tai, ko mes net sukurti nesugebame? Va čia tai tikras tikėjimas pasakomis!
Materialistinė pasaulėžiūra sako, kad pagal gamtoje veikiančius fizikos ir chemijos dėsnius pirma susiformavo kūnas, o mintis atsirado vėliau. Išeina, kad visa gyvybė (t. tarpe ir žmogaus smegenys) evoliucionavo („susilipdė“) atsitiktinai, savaime. Aiškinama, kad tai vyko palaipsniui ir labai labai ilgai, tačiau be Projekto, be Tikslo.
Tai kas gi atsirado pirmiau: žodis ar kūnas? Maždaug prieš 5 000 metų šumerai jau rašė ant molinių lentelių, gerokai anksčiau nei hebrajai pradėjo rašyti Bibliją. Tų senovinių „puslapių“ išliko tūkstančiai. Nors lentelių dantiraščio tekstai užrašyti seniai mirusia kalba jie po truputi perskaitomi. Jų turinys atskleidžia, kad šumerai dar žinojo ir neabejojo, jog visa gyvybė, tame tarpe ir žmogus, buvo sukurti. „Šumerų filosofai sukūrė doktriną, kuri vėliau tapo dogma visuose Artimuosiuose Rytuose, – doktriną apie kuriamąją dieviško žodžio galią.“ (Samuel Noah Kramer. Istorija prasideda Šumere. V., 2015. P. 103.)
Kodėl yra pagrindo tikėti juodagalviais? Nes jie iš Rojaus sodo (Atlantidos) atnešė civilizaciją! Daugybė faktų rodo, kad Žemėje buvo pirminis kultūros šaltinis, t. tarpe ir technologijų, kurios toli pralenkia mūsų: piramidės visame pasaulyje, Jundumo pakilimo takas Gambijoje, Kailaso šventykla Indijoje, Janšanio (阳山碑材, nuo kalno pavadinimo) karjeras Kinijoje, pagrindinė Ankor Vato šventykla pavaizduota ant Kambodžos vėliavos. Savo didybe ji nenusileidžia nė vienai viduramžių Europos katedrai. Ankor Vatas simbolizuoja Dievų kalną Merus (Skr. मेरु ).
Materializmas materiją ir energiją laiko pirminiais, protą ir informaciją (žodį) – antriniais, tokiu būdu labai suprimityvindamas bei susiaurindamas savo pasaulėžiūrą. „Mokslo požiūriu idealizmas vyravo istorijoje iki XVII amžiaus, o tada prasidėjo jo diskreditavimo procesas. Mokslas įsitikinęs, kad materializmas išliks vyraujanti filosofija iki laikų pabaigos. Bet slaptųjų draugijų požiūriu materializmas tėra trumpalaikis nuosmukis.“ (Jonathan Black. Slaptoji pasaulio istorija. V., 2020. P. 531.)
Paveldimosios medžiagos atradimas materializmo pasaulėžiūros nešėjams buvo šokas. Kadangi to paneigti negalėjo teko prisitaikyti. Žiūrėkite – sako jie – jokio stebuklo nėra, čia tik organinės molekulės ir jas sudarantys atomai. Tiksliai nustatyta kokie tai atomai, kiek jų ir kur jie yra. Bet chemija nesprendžia ženklų sekos, chemija negali paaiškinti kaip nukleotidų (azoto bazių) išsidėstyme atsirado prasmė – gyvybės projektas.
„Kadangi DNR koduoja paveldimą informaciją, nukleotidai joje turi būti išsidėstę tam tikra tvarka.“ (Vaidutis Kučinskas. Genetika. K., 2001. P. 11.) Antrą citatos dalį užrašiau storu šriftu, nes tai labai svarbi ir teisinga mintis. Kadangi visų gyvybės formų DNR yra labai protingi tekstai ženklų seka jose negali būti atsitiktinė.
Norint suprasti DNR esmę (jos stebuklą) reikia pereiti ribą tarp materialumo ir idealumo. Tą kelionę mes tuoj pat ir atliksime. Maksimaliai susikaupkite, Jums neužteks perskaityti, tai reikia suvokti.

2 komentarai “Aštuonkojai – ateiviai iš kitų planetų?”

STASYS

2026-06-01 at 16:13

Nenuginčijami argumentai, kad tikrai esame sukurti

Pagal Šventąjį Raštą visi gyvi organizmai, tame tarpe ir mes, esame tikslingai sukurti. Todėl gyvybės formų visuma Biblijoje vadinama kūrinija.
Mokslas sako priešingai, kad Žemėje susidarius palankioms sąlygoms gyvybė ėmė savaime (natūraliai) formuotis iš negyvosios materijos, pagal Visatoje veikiančius fizikos bei chemijos dėsnius maždaug prieš 3,8 milijardus metų. Viskas rutuliojosi be jokio tikslo ir gavosi tai, kas gavosi, – per milijardus metų susiformavo dabartinė Žemės biosfera ir žmogaus smegenys. Gyvybė Žemėje atsirado tik vieną kartą ir daugiau toks laimingas atsitiktinumas nepasikartos. Fiziologijos ir medicinos Nobelio premijos laureatas Žakas Liusjenas Mono ( Jacques Lucien Monod) savo knygoje Atsitiktinumas ir būtinybė (Chance and Necessity) rašė: „Žmogus pagaliau žino, kad jis yra vienintelis abejingoje neaprėpiamoje Visatoje, iš kurios jis atsitiktinai atsirado.“
Tikėjimo mokslas su pasaulietiniu mokslu šiandien nepajėgus ginčytis. Pasaulietinis mokslas turi tiesos monopolį, naujoms kartoms formuoja skeptišką požiūrį į Šv. Raštą. Bet štai kas jame apie mūsų dienas parašyta. „3Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų krūvą, kad tie dūzgentų ausyse; 4jie nukreips ausis nuo tiesos, o atvers pasakoms. (Šventasis Raštas. V., 1998. 2 Tim. 4.)
2007 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė 1580-ąją rezoliuciją, raginančią ES šalyse nepritarti kreacionistinių idėjų skleidimui visose disciplinose, išskyrus religiją. Kreacionizmas – idealistinė samprata teigianti, kad organizmų įvairovę Žemėje sukūrė Dievas.
Nepaisydamas draudimų remdamasis mokslo atradimais įrodinėju, kad mes sukurti. Niekada neplanavau to daryti, bet savarankiškos įvairių disciplinų studijos (universalumas) man suteikė tam reikalingų žinių ir pasitikėjimo. Suprantu, kad plaukti prieš srovę nenaudingas pasirinkimas, bet TIESA – vertingesnė už auksą ar deimantus.
Pradėsiu nuo akivaizdžiausio argumento sukūrimo versijos naudai. Jeigu kažko nesuprasite, nenusiminkite, skaitykite visą tekstą iš eilės.

SALRIDKOPPOMBULBU…
10010110100011001011110…
ATGGGGACTAAATTCTCC…

Visos trys eilutės yra atsitiktinės ženklų sekos, kitaip tariant neturinčios prasmės. Pirma eilutė – atsitiktinė lietuviškų raidžių rikiuotė. Raidės – ženklų grupė, turinti garsinį atitikmenį, aš galiu ir parašyti liūtas, ir pasakyti liūtas. Antra eilutė – mašinų kalbos analogija iš dviejų ženklų: nulio ir vieneto. Trečia eilutė – DNR kodo imitacija iš keturių skirtingų cheminių ženklų (nukleotidų).
Raides naudoja moksleiviai, studentai, rašytojai.., jie moka raidėms suteikti prasmę. 0 ir 1 sekoms prasmę suteikia programuotojai.
Suvokite, ne raidės, ne 0 ir 1 duoda prasmę, ne vinilinės plokštelės mikronelygumai duoda dainą ar muziką, – bet mes ženklais ar mikroskopiniais nelygumais užrašome tą informaciją kurią norime išsaugoti. Vadinasi, ir keturių skirtingų nukleotidų (A, T, C, G) sekai prasmę galėjo suteikti tik INTELEKTAS, mokantis kurti gyvybę. JO dieviškas lygis mums dar nepasiekiamas.
Be informacijos šaltinio, be intelekto pastangų (savaime), nė viena eilutė neįgaus prasmės. Ženklai tik tuomet įgauna prasmę, kai prasmę jiems kažkas suteikia. Nemokantis rašyti vaikas arba automatas, atsitiktine tvarka rikiuojantis raides, niekada nesudėlios teksto iš dešimties sakinių, o ką jau bekalbėti apie knygą. Tik programuotojai ir inžinieriai iš milijonų tranzistorių (turinčių arba nulio, arba vieneto reikšmę) sukuria procesorius. Logiška, kad be informacijos šaltinio, be Intelekto pastangų negalėjo susidėlioti ir nepalyginamai sudėtingesnė gyvybės programa. Mokyti, kad knyga, skaitmeninis procesorius ar genomas atsirado be informacijos šaltinio – loginė klaida arba norimo priėmimas už tikrovę.
Poetas rašo eilėraštį, programuotojas renka kalkuliatoriaus mikroschemą, Intelektas kuria tokias biomašinas, kurios atsiveda biomašiniukus (dauginasi). Šių dienų mokslas negali sukurti iPhono, kuris atsivestų iPhoniukų, bet tiki, kad gyvybę dauginanti programa, užrašyta nukleotidais, atsirado savaime, be intelekto pastangų.
Suprantu, kad tai suvokti nėra lengva, todėl parinkau pavyzdžius, kurie parodo kokios neribotos galimybės informaciją užrašyti ne tik raidėmis, ne tik nuliu ir vienetu, ne tik vinilinės plokštelės mikronelygumais.
Bet kokią mintį, pvz., Žemė yra apvali galima užrašyti kinų hieroglifais, išbraižyti šumerų dantiraščiu molinėje lentelėje. Jeigu Jums iš toliau parodyčiau Brailio raštą pagalvotumėte, jog tai tuščias popieriaus lapas. Iš tikrųjų jis pilnas milimetrinių pūslelių (šiurkštus). Aklieji lengvai apčiuopia iš nelygumų sudėliotus ženklus ir skaito pirštais. Kurtieji bendrauja gestais ir mimika. gliaudysst@gmail.com
STASYS

2026-06-01 at 16:16

2012 metais komanda, vadovaujama Georgo Churcho iš Harvardo medicinos mokyklos, į DNR kalbą išvertė mokslinę knygą, turinčią 53 000 žodžių ir 11 paveikslėlių. Komanda knygą užkodavo dvejetainiu kodu. Adeninu ir citozinu kodavo nulį, o guaninu ir timinu – vienetą.“ (Marcus Chown. Kaip paprastai paaiškinti PASAULĮ. V. 2014. P. 314.) Knyga gavosi maždaug bakterijos DNR ilgio. Besidaugindamos bakterijos padarė 70 mlrd. tos knygos kopijų. Visos bakterijos su knygomis tilptų viename vandens laše. (Pagal ten pat). Adeninas, citozinas, guaninas ir timinas yra nukleotidai.
Marcus Chown turiu tris pastabas. Nėra DNR kalbos, kaip nėra raidžių ar dantiraščio kalbos – DNR yra tik priemonė informacijai užrašyti. Aiškiau sakyti, kad knygą ne užkodavo, bet užrašė DNR struktūra (nukleotidais). Taip pat tiksliau sakyti, kad ne užkodavo dvejetainiu kodu (sviestas sviestuotas), bet keturių ženklų sistemą pakeitė į dviejų ženklų sistemą.
Knygą, nukleotidų sekos pavidale, Jūs, žinoma, taip paprastai neperskaitysite, bet tai nereiškia, kad šitos informacijos nėra arba, kad nukleotidais negalima užrašyti teksto ar paveikslėlių. Jūsų kūno kiekviena ląstelė ir jos funkcijos tokiu būdu aprašytos.
Mokslinė informacija nukleotidais neužsirašė savaime, tam reikėjo knygos autorių ir Harvardo mokslininkų (jungtinio intelekto) pastangų.
Dabar svarbiausias niuansas: nukleotidams buvo suteikta mokslinės knygos prasmė, – bet ne atvirkščiai, ne nukleotidai suteikė tokią prasmę!! Vadinasi ne nukleotidai susidėliojo į gyvybės prasmę, o jiems tokią prasmę kažkas suteikė. Prasmė ženklams suteikiama ne chaotiškai, o pagal vieną ar kitą loginę sistemą, pagal vieną ar kitą kodą (taisyklę). Skaitydami toliau pamatysite pagal kokią taisyklę 0 ir 1 suteikiama visų skaičių prasmė.
Georgo Churcho ir jo komanda keturių skirtingų nukleotidų sekai suteikė mokslinės knygos prasmę, o Dievas tų pačių nukleotidų (ženklų) sekai suteikė gyvybės (baltymų) prasmę.
Žinau, kad ženklas Dievas ne visiems patiks, bet juo tradiciškai apibūdinami tie, kurie milijardus kartų daugiau žino, moka ir gali už mus. Jums sako: mokslas neužsiima Kūrėjo klausimais, – tačiau jei DNR rodo akivaizdų ryšį su intelektu tai sąžiningas mokslininkas turi eiti paskui faktus nepaisydamas, kad jie veda už materialistinės paradigmos ribų.
Sveikų žmonių verbalinis bendravimas – žodinis apsikeitimas mintimis – irgi paremtas skirtingais ženklais. Tik artikuliuotos kalbos ženklai (įvairūs garsai) gyvuoja trumpai. Oro virpesiais (bangomis) nešama informacija toli nenukeliauja ir neišlieka. Analogiškai, į ramų ežerą mestas akmuo sukelia vandens bangas, tačiau netrukus ežero paviršius vėl tampa lygus.

———- . ———-

Kitas akivaizdus ir nepaneigiamas argumentas Kūrėjo (Proto) naudai. Šitą argumentą mes kartojame nuolatos, tik nesusimąstome apie jo reikšmę. Aš sugalvojau mintį Žemė yra apvali ir ją užrašiau. Pirmiausia turi atsirasti mintis, tik po to gali sekti jos užrašymas. Padaryti atvirkščiai: pirma rašymas, po to mintis neįmanoma, – tai būtų tik atsitiktinis (aklas, beprasmis) ženklų dėliojimas.
Lygiai tas pats ir su genomais – jų neįmanoma gauti aklai, atsitiktine tvarka dėliojant nukleotidus arba jiems bet kaip dėliojantis. Tokiu būdu gaunama tik beprasmė nukleotidų seka. Pirmiausia turėjo būti mintis – konkretaus organizmo projektas, – o tik po to galėjo sekti genotipo užrašymas keturiais skirtingais ženklais. Tiems kuriems įkalta materialistinė pasaulėžiūra tai skambės kaip nesąmonė, bet tai paprasta, akivaizdi ir nenuginčijama TIESA.
Evangelijos pagal Joną prologe parašyta: „1Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą. (…) 3Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko. 4Jame buvo gyvybė…“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Jn. 1.) Šventajame Rašte ženklas žodis yra minties arba informacijos sinonimas. Po pamokslo sakoma: „tai buvo Dievo žodis“, – ne klystančio žmogaus žodis.
Nebus Kūrėjo žodžio – nebus ir naujo kūno!! Orkestras be natų nepagros negirdėtos melodijos. Tūkstančius metų žmonija nieko nežinojo apie genomus, bet matė sėklas, sudarytas iš gemalo, maisto atsargų ir luobelės. Gemalą suformuoja apvaisinta kiaušialąstė (zigota). Skirtingos sėklos turi skirtingas DNR, todėl tampa skirtingais augalais. „38Tuo tarpu Dievas duoda kiekvienai sėklai savišką kūną.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. 1Kor. 15.)
Jeigu iš gilės pašalinsime gemalą, tai iš tokios gilės ąžuolas jau nebeišaugs. Bet kurio augalo gemale yra instrukcija (genotipas) – tarpinė grandis tarp minties (idėjos, projekto, žodžio) ir rezultato (kūrinio). Sėklai patekus į tinkamas sąlygas Kūrėjo mintys pradeda materializuotis. Kur prieštaravimas tarp mokslo ir tikėjimo?
Tie, kurie nenori pripažinti Kūrėjo tiki, kad instrukcija kaip padaryti ąžuolą, beržą, pušį… atsirado savaime. Kaip gali savaime atsirasti tai, ko mes net sukurti nesugebame? Va čia tai tikras tikėjimas pasakomis!
Materialistinė pasaulėžiūra sako, kad pagal gamtoje veikiančius fizikos ir chemijos dėsnius pirma susiformavo kūnas, o mintis atsirado vėliau. Išeina, kad visa gyvybė (t. tarpe ir žmogaus smegenys) evoliucionavo („susilipdė“) atsitiktinai, savaime. Aiškinama, kad tai vyko palaipsniui ir labai labai ilgai, tačiau be Projekto, be Tikslo.
Tai kas gi atsirado pirmiau: žodis ar kūnas? Maždaug prieš 5 000 metų šumerai jau rašė ant molinių lentelių, gerokai anksčiau nei hebrajai pradėjo rašyti Bibliją. Tų senovinių „puslapių“ išliko tūkstančiai. Nors lentelių dantiraščio tekstai užrašyti seniai mirusia kalba jie po truputi perskaitomi. Jų turinys atskleidžia, kad šumerai dar žinojo ir neabejojo, jog visa gyvybė, tame tarpe ir žmogus, buvo sukurti. „Šumerų filosofai sukūrė doktriną, kuri vėliau tapo dogma visuose Artimuosiuose Rytuose, – doktriną apie kuriamąją dieviško žodžio galią.“ (Samuel Noah Kramer. Istorija prasideda Šumere. V., 2015. P. 103.)
Kodėl yra pagrindo tikėti juodagalviais? Nes jie iš Rojaus sodo (Atlantidos) atnešė civilizaciją! Daugybė faktų rodo, kad Žemėje buvo pirminis kultūros šaltinis, t. tarpe ir technologijų, kurios toli pralenkia mūsų: piramidės visame pasaulyje, Jundumo pakilimo takas Gambijoje, Kailaso šventykla Indijoje, Janšanio (阳山碑材, nuo kalno pavadinimo) karjeras Kinijoje, pagrindinė Ankor Vato šventykla pavaizduota ant Kambodžos vėliavos. Savo didybe ji nenusileidžia nė vienai viduramžių Europos katedrai. Ankor Vatas simbolizuoja Dievų kalną Merus (Skr. मेरु ).
Materializmas materiją ir energiją laiko pirminiais, protą ir informaciją (žodį) – antriniais, tokiu būdu labai suprimityvindamas bei susiaurindamas savo pasaulėžiūrą. „Mokslo požiūriu idealizmas vyravo istorijoje iki XVII amžiaus, o tada prasidėjo jo diskreditavimo procesas. Mokslas įsitikinęs, kad materializmas išliks vyraujanti filosofija iki laikų pabaigos. Bet slaptųjų draugijų požiūriu materializmas tėra trumpalaikis nuosmukis.“ (Jonathan Black. Slaptoji pasaulio istorija. V., 2020. P. 531.)
Paveldimosios medžiagos atradimas materializmo pasaulėžiūros nešėjams buvo šokas. Kadangi to paneigti negalėjo teko prisitaikyti. Žiūrėkite – sako jie – jokio stebuklo nėra, čia tik organinės molekulės ir jas sudarantys atomai. Tiksliai nustatyta kokie tai atomai, kiek jų ir kur jie yra. Bet chemija nesprendžia ženklų sekos, chemija negali paaiškinti kaip nukleotidų (azoto bazių) išsidėstyme atsirado prasmė – gyvybės projektas.
„Kadangi DNR koduoja paveldimą informaciją, nukleotidai joje turi būti išsidėstę tam tikra tvarka.“ (Vaidutis Kučinskas. Genetika. K., 2001. P. 11.) Antrą citatos dalį užrašiau storu šriftu, nes tai labai svarbi ir teisinga mintis. Kadangi visų gyvybės formų DNR yra labai protingi tekstai ženklų seka jose negali būti atsitiktinė.
Norint suprasti DNR esmę (jos stebuklą) reikia pereiti ribą tarp materialumo ir idealumo. Tą kelionę mes tuoj pat ir atliksime. Maksimaliai susikaupkite, Jums neužteks perskaityti, tai reikia suvokti.

Senjorų svetainė

Aštuonkojai – ateiviai iš kitų planetų?

Unikali aštuonkojų išvaizda

Aštuonkojų čiuptuvai

Susiporavus žūsta abu

Pasižymi išskirtiniu protu

Aštuonkojų nežemiška genetika

2 komentarai “Aštuonkojai – ateiviai iš kitų planetų?”

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą