„Mes su seserimi labai mylėjome savo tėvą. Visą laisvalaikį, kurio jis nedaug turėjo, tėvas stengėsi praleisti su mumis. Savaitgaliais visada visi kur nors kartu eidavome, kartu leisdavome ir atostogas. Buvome laiminga šeima, bet niekas nesitęsia amžinai“, – pradėjo savo pasakojimą Laima.

 Mano tėvas dirbo labai garsioje ir prestižinėje įmonėje, kuri atidarė savo filialą kitame mieste. Jam pasiūlė šiai įmonei vadovauti. Tėtis sutiko ir iš pradžių išvažiavo vienas, kad įsikurtų, o vėliau žadėjo paimti ir mus.

Nekantriai laukėme persikraustymo į naują gyvenamąją vietą. Tėtis skambindavo kelis kartus per dieną. Ir mums, ir mamai sakydavo, kad teks dar truputį palūkėti.

Gyvenome pas močiutę, tėčio mamą. Mūsų mama seniai neteko savo tėvų ir anytą laikė savo mama. Močiutė šiek tiek džiaugėsi, kad mūsų išvykimas buvo atidedamas, nes nenorėjo su mumis skirtis.

Nekantravome išvažiuoti, o kai mums su seserimi prasidėjo atostogos, mama pasakė, kad mes pačios nuvažiuosime pas tėtį kelioms dienoms. Jis buvo pažadėjęs mums nupirkti naują didelį kompiuterio stalą dviem, ko irgi labai laukėme. Apie tai, kad atvažiuosime, jam nieko nesakėme, norėdamos nustebinti. Tik iš stoties paskambinome, kad mus sutiktų.

Tačiau mūsų laukė staigmena. Paaiškėjo, kad tėvas buvo jau ne vienas ir net nesiruošė mūsų pasiimti, tik nežinojo, kaip mums tai pasakyti. Tik tempė laiką. Ir mes visos grįžome atgal.

Tėvo išdavystė mane taip sukrėtė, kad nenorėjau gyventi. Mama ir močiutė nuolat buvo su manimi, jaunesnė už mane sesuo dar nelabai suprato, kas atsitiko.

Mes likome pas močiutę, ji nenorėjo mūsų paleisti ir, kaip galėjo, palaikė mamą. Esu jai už tai labai dėkinga.

Tėvas kvietėsi mane ir seserį į svečius, nupirko bilietus kelionei per atostogas, bet mes jų atsisakėme.

Daugiau niekada nemačiau savo tėvo, tiesiog išbraukiau jį iš savo gyvenimo. Man jau daugiau kaip trisdešimt metų, ir aš net negaliu pagalvoti apie vedybas – bijau išdavystės. Mama sako, kad man reikia psichologo pagalbos, kad nugalėčiau tą jausmą. Gal reikės jos paklausyti – juk negali būti, kad visi vyrai tokie…

pixabay.com nuotr.