Dukra šeimos relikviją nutarė parduoti…
„Prieš metus ištekėjo vienintelė mano dukra. Mūsų šeima turi sidabrinę segę, kuri priklausė dar mano proprosenelei. Gal tai tik daiktelis, gal ji ir nėra tokia vertinga, bet mūsų šeimai labai brangi. Ši segė perduodama moterims iš kartos į kartą, o dabar atėjo mano dukros eilė“, – sako Jolanta.
Vestuvėms padovanota relikvinė sagė pasirodė per prasta
Per vestuves padovanojus segę, kiek nustebino jaunikio tėvų ir jo artimųjų reakcija. Jie manė, kad tai pernelyg nereikšminga dovana, ir visa savo laikysena privertė mane tai suprasti.
Bet aš į tokius dalykus nekreipiu dėmesio ir esu įsitikinusi, kad dvasinės vertybės yra aukštesnės už materialines. Dukrą auginau kukliomis sąlygomis ir nesiruošiu imti kreditų ar lįsti į skolas vien dėl to, kad pasirodyčiau prieš svotus. Jei vaikai norėjo gražių vestuvių, tai yra jų asmeninis noras. Aš savo ruožtu jiems organizavau profesionalią fotosesiją ir videofilmą, nes dirbu šioje srityje.
Nutarė šeimos reelikviją parduoti, nes neužteko pinigų automobiliui
Bet esmė visai ne vestuvės, o tame, kad neseniai internete ieškodama pirkti gintaro karolių užtikau, jog parduodama mūsų šeimos segė. Negalėjo būti jokios klaidos, nes buvo nurodytas mano dukros telefono numeris. Paskambinau ir pasakiau, kad aš teiraujuosi pagal skelbimą, bet negalėjau susilaikyti, apsipyliau ašaromis ir padėjau ragelį. Dukra suprato, kad tai aš, perskambino ir bandė viską paaiškinti. Pasirodo, kad jiems neužteko pinigų automobiliui, kurį draugai skubiai ir už gerą kainą pardavinėjo, tad jie pasiskolino pinigų, o dabar skolas tenka grąžinti… Pasakiau, kad pati nupirksiu šią segę (beje, ji pasirodė ne tokia ir pigi), susiradau reikiamą sumą pinigų ir atsiėmiau mūsų šeimos relikviją.
Sėdžiu ir žiūriu į ją, o mano sieloje – tuštuma. Kaip atsitiko, kad šeimos istorija mūsų vaikams nieko nebereiškia? Juk net medis nudžiūsta ir nuvysta be šaknų, ką jau kalbėti apie žmogų, kuris neprisimena ir negerbia savo protėvių. O gal dukra susipras? Jei ne ji, galbūt anūkai, kurių turėsiu ateityje, kitaip žiūrės į tuos dalykus? Taip pat svarstau, kad galbūt aš pati atsilieku nuo laikmečio ir elgiuosi kvailai ir senamadiškai. Bet vis tiek mano siela nerami…
pexels. com. nuotr.