Jei radote šerno gaišeną – galite gauti išmoką

Šiuo šiltuoju metu ne vienas senjoras išsiruošia į mišką. Kas uogauti, kas grybauti, o kas tiesiog pakvėpuoti grynu oru, pasidžiaugti vasariška žaluma. Tačiau gamtoje kartais susitinkame ir su jos gyventojais. Deja, pasitaiko pamatyti ir šerno gaišeną.

Ką daryti radus šerno gaišeną

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad už surastas šernų gaišenas mokamos išmokos. Dėl to reikėtų informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba jos teritorinį padalinį. Tai patogiausia padaryti trumpuoju telefono numeriu 1879 arba elektroniniu paštu info@vmvt.lt. Pasak specialistų, šernų gaišenų pašalinimas iš aplinkos ženkliai prisideda užkertant kelią afrikiniam kiaulių maro (AKM) plitimui.

VMVT teigia, jog ši liga vis dar nėra suvaldyta ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Šįmet mūsų šalyje afrikinis kiaulių maras nustatytas 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3 399, Vokietijoje – 800, Estijoje – 48. Turint tikslą sumažinti šios ligos plitimą Lietuvoje, gyventojai finansiškai skatinami pranešti apie afrikinio kiaulių maro pakirstus žvėris.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paaiškina senjorams, ką reikėtų daryti radus gaišeną:

– Nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti ir koordinates pagal GPS).

– Radus nugaišusį šerną jo negalima transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT – tai padarys atsakingi pareigūnai.

– Specialistai rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu – tiesiog užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką ar panašiai.

Kiek mokama už nugaišusį šerną

Asmeniui, pranešusiam apie rastą šerno gaišeną, mokama 30 eurų išmoka.  Ją galima gauti tik tada, kai specialistai suranda žvėries gaišeną nurodytoje vietoje ir atrenka mėginius tyrimams. Jeigu tas pačias šerno liekanas randa ir apie tai praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo.

Norint gauti išmoką, senjoras būtinai turi užpildyti prašymą, apie kurį informuos pranešimą priėmęs VMVT darbuotojas.

Kaip atsirado ir plito tarp šernų atsiradusi liga

Afrikinis kiaulių maras –  ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Tačiau ji nekelia grėsmės žmonių sveikatai ar gyvybei.

AKM yra endeminė liga daugelyje Afrikos šalių. Pirmą kartą į Europą (Portugalija) afrikinio kiaulių maro virusas pateko 1957 m. su maisto atliekomis. AKM protrūkis buvo greitai likviduotas. 1960 m. antrą kartą AKM išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 m. Tuo laikotarpiu AKM protrūkiai buvo nustatyti Andoroje (1975), Belgijoje (1985), Prancūzijoje (1964, 1967 ir 1974), Maltoje (1978), Nyderlanduose (1986) ir Italijoje (1967, 1969 ir 1993). AKM plitimas buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis.

Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 m. AKM protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos). Lietuvoje pirmasis AKM atvejis nustatytas seniai – 2014 m. sausio 24 d.

Senjorų svetainės informacija

stocksnap.io nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.