Ką daryti, jei senjorus kankina nemiga?

Prisipažinkime: kartais snūstelime žiūrėdami televizorių, užmiegame su knyga arba laikraščiu… Kartais manoma, kad taip yra dėl amžiaus – esame nejauni, tad norisi pailsėti. Vis dėlto specialistai pastebi, kad pernelyg didelis mieguistumas vyresnio amžiaus žmonėms gali prognozuoti sveikatos problemas, todėl būtina išsiaiškinti jo priežastis ir imtis atitinkamų priemonių.

Kodėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau dieną miega?

Senjorų mieguistumo priežastys yra įvairios. Dažniausiai dienos miegą gali lemti:

Miego problemos. Dažnas prabudimas naktį ir negalėjimas užmigti lemia tai, kad pagyvenęs žmogus ryte atsikelia pavargęs ir nepailsėjęs. Todėl organizmas bando kaip nors priversti dieną „minutę“ nusnūsti.

Dvasios ramybė. Pergyvenimai, problemos (išgalvotos ar tikros – nesvarbu) sukelia nemigą. Pagyvenęs žmogus tiek stresuoja, kad negali užmigti. Jam gali kelti nerimą rūpestis dėl vaikų ir anūkų, dėl sutuoktinio, dėl sveikatos. Visa tai senjorui neleidžia užmigti, dėl to organizmas negauna reikiamo naktinio poilsio kiekio.

Mitybos ypatumai. Su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja. Kraujyje vyksta pakitimai: mažėja hemoglobino kiekis, „šokinėja“ cukrus, padidėja cholesterolio kiekis. Visa tai turi įtakos bendrai organizmo būklei. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia kokybiškai maitintis, tačiau maistas turi būti lengvai virškinamas. Jei organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų, tai sukelia nuovargį.

Vaistų vartojimas. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai per dieną vartoja kelis vaistus. Dauguma jų turi šalutinį poveikį. Be to, vaistai gali sąveikauti vienas su kitu ir nėra taip lengvai pasisavinami, kaip jaunystėje. Visa tai sukelia silpnumą, nuovargį, mieguistumą ir galvos svaigimą.

Nuobodulys. Vyresnio amžiaus žmonės nebėra tokie aktyvūs ir dažnai serga lėtinėmis ligomis, kurios pablogina gyvenimo kokybę. Jie nebeina į darbą ir negali, kaip anksčiau, daug vaikščioti, linksmintis, daryti tai, kas jiems patinka. Esant tokiam gyvenimo būdui, jiems tampa neįtikėtinai nuobodu. Todėl ir atsiranda įprotis pamiegoti dieną – juk nėra ką veikti.

Depresija. Ligos, miego problemos, nuobodulys, vienatvė, dėmesio trūkumas gali lengvai išprovokuoti šią būseną. Pagyvenę žmonės praranda susidomėjimą gyvenimu, o likusį laiką mieliau praleidžia snūduriuodami kėdėje.

Hipersomnija. Taip vadinamas didesnis miego trukmės pailgėjimas dieną. Jis senjorams gali išsivystyti dėl traumų, organinių smegenų pažeidimų, kraujagyslių sutrikimų, psichikos sutrikimų ir somatinių patologijų.

Kaip senjorams nugalėti mieguistumą ir nuovargį?

Su kai kuriomis priežastimis galima susidoroti patiems, tačiau dėl kai kurių vis tiek reikėtų kreiptis į gydytoją. Ir neverta delsti tikintis, kad viskas kažkaip susitvarkys savaime. Juk dėl nuolatinio miego trūkumo gali pradėti kentėti nervų sistema, sumažėti imunitetas, paūmėti lėtinės ligos. O bendraudamas senjoras gali tapti irzlus, niūrus, netgi piktas.

Sveikatos ekspertai rekomenduoja, kaip nugalėti mieguistumą ir nuovargį:

Nereikėtų pervargti fiziškai. Tačiau jokiu būdu nederėtų atsisakyti fizinio aktyvumo – būtina rasti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų. Svarbiausia atsiminti: judėjimas yra gyvenimas. Didesnis fizinis aktyvumas reiškia geresnį miegą.

Vyresnio amžiaus žmonėms reikia pakankamai būti gryname ore. Dieniniai ir vakariniai pasivaikščiojimai, kambario vėdinimas, miegas prie atviro lango gali ne tik padėti užmigti, bet ir pagerinti miego kokybę.

Vartokite kokybišką maistą. Tuo pačiu venkite ir persivalgymo, ir badavimo. Paskutinis maitinimasis turėtų būti ne vėliau kaip dvi valandos iki numatyto miego.

Prieš pat miegą senjorams nereikėtų gerti daug skysčių. Tai skatina dažnas naktines keliones į tualetą. Dėl to bus prarasta didžioji nakties miego dalis.

pexels.com nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.