Kada už medicinos paslaugas nereikia mokėti
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje užtikrina, kad gyventojai turėtų teisę gauti kokybiškas medicinos paslaugas, kurių išlaidas apmoka ligonių kasos. Vis dėlto nemažai pacientų vis dar susiduria su situacijomis, kai už gydytojo konsultaciją, tyrimus ar net operacijas paprašoma susimokėti, nors turimas siuntimas, draudimas galioja, o pasirinkta įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Ar tokios priemokos yra pagrįstos?
Kaip aiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus specialistė Justina Davainytė, jei pacientas, turėdamas tinkamą siuntimą, kreipiasi į sutartį su ligonių kasa turinčią gydymo įstaigą, jam privalo būti suteikta reikiama paslauga visiškai nemokamai, nepriklausomai nuo to, ar įstaiga yra valstybinė, ar privati. Pacientas neturi mokėti nei už gydytojo darbą, nei už būtinas medžiagas ar priemones.
Dažniausiai pasitaikančios situacijos
Ligonių kasos nuolat sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už apdraustiesiems priklausančias paslaugas vis tiek prašoma sumokėti. Dažniausiai tokios situacijos pasitaiko šiose srityse:
- gydytojų specialistų konsultacijos;
- vaikų pirminės odontologijos paslaugos;
- brangūs tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija;
- dienos chirurgijos operacijos;
- tyrimai, kuriuos paprastai atlieka šeimos gydytojas, pavyzdžiui, C reaktyvaus baltymo (CRB) testas.
Svarbu žinoti, kad ligonių kasos gydymo įstaigoms už šias paslaugas moka nustatytą bazinę kainą, į kurią jau įtrauktos būtinos priemonės ir medžiagos. Tai reiškia, jog pacientui negali būti siūloma už tą pačią paslaugą primokėti, jei jis nepageidauja papildomų ar brangesnių alternatyvų.
Apdraustas? Siuntimą turi? Mokėti – neprivalai!
Kaip pabrėžia J. Davainytė, gydymo įstaigos negali pacientui primesti papildomų mokesčių, jei jis pats nepageidauja brangesnių medžiagų ar komforto paslaugų. Pavyzdžiui, jei atliekama kataraktos operacija, įstaiga privalo pasiūlyti tinkamą nemokamą akių lęšiuką. Tik pacientas savo noru gali pasirinkti brangesnį variantą ir sumokėti kainų skirtumą.
Dažnas atvejis privačiose įstaigose – vadinamosios atvejo vadybininko ar komforto paslaugos, kurios gali kainuoti nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų. Tokios paslaugos nėra būtinos gydymui, tad pacientas gali jų atsisakyti. Gydymo įstaiga negali šių paslaugų įtraukti į būtiną medicinos paslaugų paketą ir apmokestinti, jei pacientas jų pats nepasirinko.
Svarbiausia – klausti ir nesutikti aklai
Prieš sutikdami mokėti už gydymo įstaigos siūlomas paslaugas, pacientai turėtų aiškiai išsiaiškinti, už ką konkrečiai prašoma sumokėti. Įstaiga privalo raštu paaiškinti, kokios tai paslaugos, kodėl jos reikalingos ir kuo skiriasi nuo nemokamų. Tik įsitikinus, kad paslauga tikrai papildoma ar paciento pasirinkta, reikėtų pasirašyti sutikimą ir atlikti mokėjimą.
Jei kyla abejonių dėl mokėjimo pagrįstumo, visada galima pasikonsultuoti su ligonių kasa. O jei jau sumokėta už tai, kas turėjo būti nemokama, galima kreiptis į gydymo įstaigą raštu, o jei atsakymas netenkina – į ligonių kasas. Nustačius pažeidimus, gydymo įstaigos įpareigojamos grąžinti pacientui pinigus.
Svarbu žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti!
Ligonių kasos primena – jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (senjorai yra apdrausti), turite teisę gauti nemokamas kokybiškas medicinos paslaugas. Papildomi mokesčiai – tik Jūsų pasirinkimu.
freepik.com nuotr.