Kaip išvengti traumų žiemą: patarimai senjorams

Štai ir sulaukėme tikros žiemos – tokios, kuri daugeliui primena vaikystę: didžiulės pusnys, girgždantis sniegas po kojomis, nuo šalčio traškančios tvoros. Vaikystėje žiema buvo nuotykis – paslydai, nukritai, nusijuokei ir vėl bėgi toliau. Tačiau metams bėgant suprantame, kad kūnas jau nebe toks vikrus, o net menkas slystelėjimas gali baigtis ne juoku, o skausmu.

Žiema dovanoja gražius vaizdus ir jaukius vakarus, bet kartu sukelia ir rimtų iššūkių, ypač tada, kai reikia išeiti iš namų. Tad kaip pasirūpinti savimi, kad žiemos džiaugsmai nevirstų nemaloniais sužeidimais?

Kodėl žiemą patiriamos traumos  yra ypač pavojingos senjorams

Šaltuoju metų laiku ypač padidėja traumų rizika senjorams. Su amžiumi dažniau pasitaiko pusiausvyros sutrikimų, sulėtėja reakcija, atsiranda galvos svaigimas ar koordinacijos problemų. Visa tai lemia dažnesnius griuvimus, ypač slidžiuose šaligatviuose ar kiemuose.

Paslydę ant kieto ar nelygaus ledo, vyresnio amžiaus žmonės dažnai instinktyviai bando pasiremti rankomis, todėl neretai patiria riešų, dilbių ar kitų rankų kaulų lūžius. Ypač didelis pavojus kyla sergantiems osteoporoze senjorams. Net ir nestiprus kritimas jiems gali baigtis rimtais kaulų lūžiais, ypač pavojingas yra šlaunikaulio kaklelio lūžis. Tokia trauma ilgai gyja, žmogus kurį laiką negali vaikščioti, o tai neretai sukelia ir kitų sveikatos problemų.

Kiekvienas susižeidimas gali turėti rimtų pasekmių

Traumos gali pasireikšti labai įvairiai. Dažniausiai jaučiamas staigus skausmas, atsiranda tinimas, sunku judinti galūnę arba visai neįmanoma ja pasiremti. Kartais svaigsta galva, pykinama ar net trumpai prarandama sąmonė.

Svarbu atsiminti, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nesunki trauma vyresnio amžiaus žmogui gali turėti rimtų pasekmių. Todėl kiekvieną kritimą ar stipresnį sumušimą reikėtų vertinti atsakingai ir prireikus kreiptis į medikus.

Ką daryti, jei patyrėte traumą ar nušalote

Jei vis dėlto paslydote, susižeidėte ar įtariate, jog galėjote nušalti, svarbiausia – nepanikuokite. Jei mokate suteikti pirmąją pagalbą, padėkite sau ar kitam. Jei abejojate ar matote, kad būklė rimta, nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Kas gali padėti išvengti skaudžių nelaimių

Daug nelaimių galima išvengti laikantis paprastų, bet labai svarbių taisyklių:

• Rinkitės avalynę su neslidžiu, grublėtu guminiu padu, geriausia – su ilgesniu aulu, kuris stabilizuoja čiurną. Geriausia rinktis batus su minkštesnės gumos padu, kuris išlieka neslidus net esant minusinei temperatūrai. Taip pat galima naudoti specialius avalynės apkaustus su smaigais, gerinančius sukibimą su ledu. Sunkiau judantiems senjorams naudinga lazdelė su neslystančiu antgaliu.

• Eidami iš vienos vietos į kitą, lipdami laiptais, išlipdami iš transporto laikykitės turėklų arba remkitės į transporto priemonę.
• Ypač būkite atsargūs automobilių aikštelėse, eidami šaligatviais, per gatvę.
• Būkite atidūs prie šiaurinių įėjimų į pastatus – net jei danga ir nuvalyta, ji vėl gali greitai tapti slidi.

• Eidami šalia pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego.
• Prisiminkite, kad nušalti galima ne tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė yra ir lauke temperatūrai nukritus žemiau nulio. Dažniausia nušąlamos galūnės – rankos, kojos bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Nušalimas yra labai klastingas, nes tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Atminkite, kad nušalusios kūno vietos negalima trinti, ypač sniegu.
• Net ir įėję į patalpą būkite atsargūs – prie batų padų prilipęs sniegas sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį.
• Eikite lėčiau, mažesniais žingsniais, šiek tiek per kelius sulenkę kojas, lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus.

• Eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, tai padės išlaikyti pusiausvyrą.

• Senjorai, jei kelias labai slidus, nebijokite paprašyti, kad kas nors jus palydėtų.