Kaip skaičiuojamos priemokos už vaistus
Kiekvienas pacientas, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai Lietuvoje, susiduria su priemokomis – suma, kurią reikia primokėti vaistinėje už vaistus, nepaisant to, kad didžiąją dalį jų kainos dengia valstybė. Nors per pastaruosius metus priemokos gerokai sumažėjo, vis dar kyla klausimų, kodėl kai kurie gyventojai už tą patį vaistą sumoka skirtingas sumas ir kaip galima sutaupyti perkant vaistus.
Kodėl priemokos už vaistus skiriasi?
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė paaiškina, kad pacientų priemokos priklauso nuo konkretaus vaisto kainos ir gamintojo nustatytos kainos Lietuvai. Kiekvienam vaistui valstybė nustato kompensuojamąją kainą, kuri atspindi kitų Europos Sąjungos šalių mažiausių vaistų kainų vidurkį. Jei gamintojo kaina Lietuvai yra aukštesnė nei šis vidurkis, priemoka pacientui gali būti didesnė.
Priemoka už vaistą – tai skirtumas tarp vaisto pardavimo kainos vaistinėje ir kompensuojamosios kainos. Ši suma nulemia, kiek pacientas turi primokėti už vaistą.
Priemokos dydis ir ribos
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, pacientų priemoka už kompensuojamąjį vaistą neturėtų viršyti 5,87 euro už vaisto pakuotę. Jei vaisto kompensuojamoji kaina yra maža, pavyzdžiui, 3 eurai, priemoka neviršija 20 proc. kompensuojamosios kainos. Palyginti, Austrijoje nustatyta nekintanti priemoka už vaistą yra 7,55 euro už pakuotę.
Visgi, pasitaiko ir išimčių, kai tam tikri vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga gali viršyti nustatytą priemokos limitą. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti pacientams galimybę gauti kompensuojamąjį vaistą, į kainyną įtraukiama bent viena vaisto versija, kurios priemoka atitinka nustatytą ribą.
Priemokas mažina didėjantis valstybės indėlis
Per pastaruosius dešimt metų priemokos už vaistus Lietuvoje gerokai sumažėjo. 2016 metais pacientai už vaistus primokėjo apie 58 mln. eurų, o 2024 metais ši suma sumažėjo beveik perpus – iki 26 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu valstybė padidino savo indėlį – valstybės kompensuojama suma už vaistus ir medicinos pagalbos priemones išaugo tris kartus: nuo daugiau nei 200 mln. eurų 2016 m. iki beveik 600 mln. eurų pernai.
„Išsiplėtė kompensuojamųjų vaistų sąrašas – į jį įtraukta naujų vaistų onkologinėms ligoms, migrenai ir kitoms sunkioms ligoms gydyti. Šie vaistai yra brangūs, todėl valstybė dengia didžiąją jų kainos dalį, taip mažindama pacientų išlaidas“, – sako L. Škiudaitė.
Naujovės, padedančios sutaupyti
Siekiant dar labiau sumažinti pacientų išlaidas, 2020 metais Lietuvoje buvo įvesta pirmoji kompensacinė priemonė, skirta socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tokioms kaip vyresni nei 75 metų asmenys, žmonės su negalia ir gaunantys mažas pajamas. Šiems gyventojams valstybė dengia visas priemokas už vaistus ir medicinos pagalbos priemones.
„Pavyzdžiui, 80 metų pacientui, kuriam skiriama penki skirtingi vaistai ir gliukozės matuoklis, valstybė apmoka visas išlaidas, įskaitant ir kompensuojamąją kainą, ir priemokas“, – paaiškina L. Škiudaitė. Per pirmąjį 2024 metų pusmetį ši priemonė padėjo sutaupyti apie 7 mln. eurų.
Priemokų krepšelis: naujas mechanizmas
2023 metais Lietuvoje buvo įvesta nauja priemonė – priemokų krepšelis, kuris veikia panašiai kaip Švedijoje. Pacientas per metus gali sumokėti už vaistus iki 59,04 eurų, o pasiekus šią sumą, visi likę vaistai bus kompensuojami iš valstybės lėšų. Tai ypač naudinga senjorams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir kas mėnesį vartoja daug kompensuojamųjų vaistų.
„Per metus pacientas, pavyzdžiui, už insuliną sumokėjęs 59,04 eurus, gali daugiau nemokėti, nes visa likusi priemoka bus dengiama valstybės lėšomis“, – teigia L. Škiudaitė.
Kaip pasitikrinti sukauptas priemokas?
Pacientai, kurie naudojasi priemokų krepšeliu, gali patogiai pasitikrinti, kiek jau sukaupė priemokų, savo asmeninėje E. sveikatos paskyroje arba pasiteirauti vaistinėje.
Šis naujas mechanizmas padeda ne tik sumažinti pacientų išlaidas, bet ir skatina juos rinktis vaistus su mažiausia priemoka. Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. vaistų su mažiausia priemoka, todėl vaistininkai pacientams visada gali rekomenduoti pigiausius vaistus su mažiausiomis priemokomis.