Kaip sode ar darže atsikratyti šliužais?
Šliužai – vieni dažniausių nepageidaujamų svečių soduose ir daržuose. Jie ypač suaktyvėja drėgnu ir lietingu laikotarpiu, kai šiems kenkėjams atsiranda idealios sąlygos daugintis ir ieškoti maisto. Daugelis sodininkų yra susidūrę su situacija, kuomet vakare tvarkingai atrodęs daržas ryte pasitinka skylėtais salotų lapais ar stipriai pažeistais daigais. Yra keli būdai, kaip atsikratyti šiais kenkėjais. Tai tam tikri augalai, pasižymintys stipriu kvapu, storesniais ar šiurkštesniais lapais, kurių šliužai vengia, naikinimas juos renkant, cheminės priemonės, kurios taip pat gali padėti.
Levandos – kvapni apsauga sodui
Vienas populiariausių augalų pasirinkimų yra levandos. Jos pasižymi stipriu aromatu, kuris žmonėms dažniausiai atrodo malonus, tačiau daugelį kenkėjų, tarp jų ir šliužus, atbaido. Levandos ne tik padeda apsaugoti sodą, bet ir suteikia jam estetinį grožį. Violetiniai žiedai puikiai dera gėlynuose, o jų kvapas pritraukia bites ir drugelius.
Šalavijai ir rozmarinai – dviguba nauda
Šalavijai – dar vienas augalas, kurį verta sodinti sode. Jų lapai yra šiurkštūs, o aromatas gana intensyvus. Dėl šių savybių šliužai dažnai aplenkia šiuos augalus. Rozmarinai taip pat pasižymi stipriu kvapu ir neįprasta lapų forma. Be apsauginių savybių, jie naudingi ir virtuvėje – naudojami įvairiems patiekalams gardinti. Tokie augalai vienu metu atlieka kelias funkcijas – puošia aplinką, suteikia prieskonių ir padeda mažinti kenkėjų aktyvumą.
Medetkos gali tapti natūraliu skydu
Medetkos dažnai sodinamos dėl ryškių geltonų ir oranžinių žiedų, tačiau jos gali būti naudingos ir kovojant su kenkėjais. Kai kurie sodininkai pastebi, kad šių augalų kvapas sumažina šliužų aktyvumą aplinkiniuose plotuose.
Medetkos puikiai tinka sodinti tarp daržovių lysvių. Jos ne tik papuoš aplinką, bet ir sukurs papildomą apsauginę zoną.
Narcizai, bijūnai
Yra ir daugiau dekoratyvinių augalų, kurių šliužai paprastai vengia. Tarp jų – narcizai, bijūnai. Narcizų svogūnėliuose bei lapuose yra medžiagų, kurios daugeliui gyvūnų ir kenkėjų nėra patrauklios. Tuo tarpu bijūnų storesni lapai ir tvirta struktūra taip pat nėra mėgstamas šliužų maistas.
Svogūnai ir česnakai
Prie jautresnių daržovių patartina sodinti svogūnus, česnakus bei laiškinius česnakus. Jų stiprus kvapas gali veikti kaip natūrali atbaidymo priemonė. Šie augalai dažnai sodinami aplink salotas, kopūstus ar kitus augalus, kuriuos šliužai ypač mėgsta. Tokiu būdu sukuriama natūrali apsauginė juosta.
Natūralūs priešai – ir kai kurie gyvūnai
Dar vieni natūralūs priešai – laisvai vaikštančios vištos ir kiti paukščiai. Ypač tinkamos antys bėgikės, kurios aktyviai renka šliužų jauniklius.
Kitos priemonės kovai su šliužais
Kelių rūšių gaudyklės
Ekspertai nurodo ir kitus būdus, kaip atsikratyti nepageidaujamų sodo svečių. Vienas jų – kelių rūšių gaudyklės. Skysto jauko gaudyklės – tai pridengti plastikiniai indai (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įlįsti) su rūgstančiu kompotu ar alaus raugu, kuriuose kenkėjai paskęsta (svarbu, kad nepersipildytų). Slėptuvių tipo gaudyklės – tai medžio plokštės, drėgnos medžiagos atraižos, po kuriomis padėtas masalas (pvz., sunaikintų šliužų kūnai, moliūgai ar kitas sugedęs maistas).
Svarbu sekti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus ištraukti ir sunaikinti.
Druskingos ar rūgščios medžiagos
Naikinti šliužus galima ir druskingomis ar rūgščiomis medžiagomis. Surinktus kenkėjus sudėkite į talpas, užpildytas maistine ar technine druska, įvairiais rūgščiais tirpalais, negesintomis kalkėmis. Dėl šių medžiagų poveikio jie per kelias minutes dehidratuoja ir žūsta.
Cheminės priemonės
Padėti gali ir specialios cheminės priemonės – moliuskocidai, kurių sudėtyje yra didesnės nei 2 proc. koncentracijos geležies ortofosfato. Priemones reikėtų berti aplink šliužų telkimosi ir veisimosi vietas, nes jas mėgsta jaunikliai, kuriuos kitais būdais sunaikinti sunku. Darbuotis patariama su pirštinėmis, šių cheminių medžiagų negalima barstyti ant augalų lapų, žiedynų ar į vandenį. Barstoma ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną. Pakartotinai galima barstyti tik tada, kai granulių nebesimato (jos suėstos).
Vis dėlto senjorai turi įsidėmėti, kad privalu griežtai laikytis naudojimo instrukcijos, kad šios medžiagos nekeltų pavojaus aplinkai.
Paruošė Genovaitė Kazielienė