Paskolos senjorams: ką būtina žinoti prieš skolinantis?

Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kai netikėtai prireikia papildomų lėšų – sugenda šaldytuvas ar skalbimo mašina, atsiranda būsto remonto poreikis ar nenumatytų gydymo išlaidų. Tokiais atvejais daugelis senjorų pradeda svarstyti apie paskolą. Nors tinkamai pasirinktas kreditas gali padėti išspręsti svarbius finansinius klausimus, svarbu prisiminti, kad skolinimasis turėtų būti gerai apgalvotas.

Pateikiu keletą patarimų, ką senjorams reikėtų žinoti prieš priimant sprendimą imti paskolą.

Ar paskolos tikrai reikia?

Pirmiausia svarbu žinoti, kad saugiausia skolintis oficialiose kredito įstaigose – bankuose ar kredito unijose. Tokios įstaigos privalo laikytis atsakingo skolinimo principų, todėl vertina žmogaus pajamas, galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus ir siekia užtikrinti, kad paskola netaptų pernelyg didele našta.

Prieš priimant sprendimą verta sau nuoširdžiai atsakyti į vieną klausimą – ar paskola iš tiesų būtina? Kai kurios išlaidos yra svarbios ir neišvengiamos. Pavyzdžiui, namų remontas gali pagerinti gyvenimo sąlygas, buitinė technika palengvina kasdienybę, o sveikatos išlaidos dažnai yra būtinos.

Tačiau ne kiekvienas noras ką nors įsigyti reiškia, kad reikėtų skolintis. Todėl vertėtų vengti paskolų kasdienėms išlaidoms, pramogoms ar spontaniškiems pirkiniams. Paskola neturėtų tapti būdu nuolatiniams finansiniams sunkumams spręsti.

Mėnesinė įmoka ne visada pasako visą tiesą

Senjorai kartais susigundo pamatę, kad mėnesio įmoka yra nedidelė. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad keliasdešimt eurų per mėnesį nėra daug. Tačiau vertinant paskolą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vieną skaičių.

Prieš kreipiantis dėl paskolos reikėtų įvertinti visas savo pajamas ir išlaidas. Pensija, papildomos pajamos, komunaliniai mokesčiai, vaistai, maisto produktai ir kiti kasdieniai poreikiai sudaro bendrą finansinį vaizdą. Svarbu, kad padengus visas išlaidas liktų pakankamai lėšų ne tik paskolos įmokoms, bet ir nenumatytiems atvejams. Net ir gerai suplanuotas biudžetas neapsaugo nuo netikėtumų. Gali atsirasti papildomų sveikatos išlaidų ar kitų situacijų, kurių iš anksto numatyti neįmanoma.

Finansinė pagalvė suteikia daugiau ramybės

Taip pat verta pagalvoti apie vadinamąją finansinę pagalvę – santaupas, kurios padeda jaustis saugiau. Rekomenduoju turėti bent kelių mėnesių pajamų dydžio rezervą.

Tokios santaupos tampa ypač svarbios vyresniame amžiuje, nes leidžia ramiau reaguoti į nenumatytas išlaidas. Jei žmogus turi terminuotųjų ar kaupiamųjų indėlių, tikslinga apsvarstyti paskolos grąžinimo termino susiejimą su indėlio termino pabaiga. Todėl pirmiausia verta pasitarti su savo pagrindiniu banku, į kurį gaunamos pajamos arba kuriame laikomi indėliai.

Jei žmogus neturi jokių santaupų, net ir nedidelis papildomas mokėjimas gali sukelti nemažai streso.

Kodėl nereikėtų skubėti pasirašyti pirmos pasiūlytos sutarties?

Kai atsiranda skubių išlaidų, norisi problemą išspręsti kuo greičiau. Tačiau finansų srityje skubėjimas retai būna geras patarėjas. Verta palyginti kelių įstaigų pasiūlymus ir įsigilinti ne tik į palūkanas, bet ir į bendrą paskolos kainą. Reikėtų įvertinti sutarties sudarymo, administravimo bei kitus papildomus mokesčius, nurodytus sutartyje.

Dažnai žmogus nežino visų aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, arba banko darbuotojas nepakankamai aiškiai juos paaiškina. Todėl paskolos sutarties projektą svarbu skaityti itin atidžiai, vertinant atskirų punktų tarpusavio ryšį.

Kartais mažesnė mėnesio įmoka atrodo patraukli, tačiau ji gali reikšti ilgesnį paskolos laikotarpį. O kuo ilgiau mokama paskola, tuo daugiau ji kainuoja. Trumpesnis paskolos terminas dažnai leidžia sutaupyti, nors mėnesinė įmoka gali būti šiek tiek didesnė.

Kredito istorija taip pat turi reikšmės

Daugelis mano, kad pagrindinis dalykas norint gauti paskolą yra pajamų dydis. Tačiau kreditoriai vertina ir daugiau aplinkybių. Jiems svarbu, ar žmogus anksčiau laiku mokėjo įmokas, ar neturėjo negrąžintų skolų ir kaip vykdė kitus finansinius įsipareigojimus. Kartais net ir dėl užmaršumo ar ligos laiku nesumokėtos sąskaitos, pavyzdžiui, už telekomunikacijų paslaugas, gali turėti įtakos kredito istorijai ir kredito įstaigos vertinimui.

Jeigu senjoras jau turi paskolų, lizingų ar kitų finansinių įsipareigojimų, naują paskolą gauti gali būti sunkiau. Vertinama, ar po visų mokėjimų žmogui liks pakankamai lėšų kasdieniam gyvenimui. Ilgalaikė finansinė drausmė dažnai tampa svarbiu privalumu. Laiku apmokėtos sąskaitos ir atsakingas požiūris į finansus gali padėti ateityje gauti palankesnes skolinimosi sąlygas.

Saugokite savo asmens duomenis

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie sukčius, kurie taikosi į vyresnio amžiaus žmones. Jie gali skambinti telefonu, siųsti žinutes ar elektroninius laiškus ir prisistatyti banko darbuotojais. Svarbu prisiminti vieną taisyklę – tikri bankų darbuotojai neprašo telefonu atskleisti interneto banko slaptažodžių, „Smart-ID“ kodų ar kitų prisijungimo duomenų.

Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau pokalbį nutraukti ir pačiam susisiekti su savo banku.

Geriau vieną kartą pasitarti nei vėliau gailėtis

Sprendimas skolintis neturėtų būti priimamas skubotai. Jei kyla abejonių, naudinga pasitarti su artimaisiais arba finansų specialistais. Kartais žmogus iš šalies gali padėti pamatyti tai, ko pats nepastebi.

Sena lietuviška patarlė sako: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.“ Ši mintis labai tinka ir finansiniams sprendimams. Gerai apsvarstyta paskola gali tapti naudinga pagalba, tačiau svarbiausia, kad ji suteiktų daugiau ramybės, o ne papildomų rūpesčių ateityje.

Zita MORKŪNIENĖ

Finansų analitikė