Kelionės ir sveikata: kaip išvengti egzotiškų ligų

Planuojantys keliones į tolimus ar egzotiškus kraštus turėtų pasirūpinti ne tik lagaminu, bet ir sveikata. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena: kelionių džiaugsmas neturėtų baigtis ligos patale. Kasmet Lietuvoje fiksuojami pavieniai įvežtinių infekcinių ligų atvejai, tačiau iš anksto pasiruošus, daugelio jų galima išvengti.

Kur slypi rizikos?

Tarp dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų po kelionių – keliautojų viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija bei Dengės karštligė. Pastarosios ypač dažnai pasitaiko grįžus iš Afrikos, Pietryčių Azijos ar Lotynų Amerikos. Vien 2024 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 10 maliarijos ir 11 Dengės karštligės atvejų. Iš 18 virusinio hepatito A atvejų net 13 buvo įvežtiniai. Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis – 5 atvejai maliarijos, 6 Dengės karštligės ir 13 hepatito A, iš kurių 10 – įvežtiniai.

Tose pačiose šalyse galima užsikrėsti ir uodų platinama Vakarų Nilo karštlige. Ši infekcija pastaraisiais metais registruojama ir pietinėse Europos valstybėse. Nors Lietuvoje dar neužfiksuota nei vietinių, nei įvežtinių šios ligos atvejų, rizika išlieka keliaujant.

Kuo pavojingos šios ligos?

Simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki pavojingų gyvybei. Keliautojams ypač dažnai pasitaikančios virškinamojo trakto infekcijos pasireiškia viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmais ar vėmimu. Daugeliu atvejų jos praeina savaime, tačiau kai kada sukelia dehidrataciją ar ilgesnius virškinimo sutrikimus.

Virusinis hepatitas A dažniausiai sukelia nuovargį, pykinimą, temperatūrą, o sunkesniais atvejais – kepenų pažeidimą.

Uodų platinamos ligos – maliarija ir Dengės karštligė – kur kas pavojingesnės. Maliarija gali pažeisti smegenis, inkstus, sukelti sunkią anemiją. Dengės karštligė, jei pasireiškia sunkesne forma, gali sukelti vidinį kraujavimą, šoko būseną, o kai kuriais atvejais – gyvybei pavojingą organų pažeidimą.

Vakarų Nilo karštligė dažniausiai praeina be simptomų, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmu, karščiavimu, raumenų skausmais, bėrimu ar net neurologiniais pažeidimais – encefalitu, meningitu ar vangiu paralyžiumi. Tokios komplikacijos dažniau ištinka vyresnio amžiaus ar silpnesnės imuninės sistemos asmenis.

Kaip išvengti ligų keliaujant?

Norint apsaugoti save, pakanka laikytis pagrindinių prevencijos principų:

• Pasikonsultuokite su gydytoju. Likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės, pasitarkite su specialistu dėl būtinų skiepų, profilaktinių vaistų ar kitų priemonių.
• Rūpinkitės maisto ir vandens sauga. Vartokite tik virintą ar fasuotą vandenį. Venkite gėrimų su ledukais, neplautų vaisių, žalios mėsos ir maisto iš nepatikimų prekyviečių.
• Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentus, dėvėkite ilgas rankoves, nakvokite patalpose su tinkleliais nuo uodų. Venkite buvimo prie stovinčio vandens.
• Laikykitės higienos. Dažnai plaukite rankas arba naudokite dezinfekcinį skystį, ypač prieš valgį ir po tualeto.

Svarbu: jei kelionės metu ar grįžus namo pasireiškia karščiavimas, vėmimas ar gripą primenantys simptomai – būtina kuo skubiau kreiptis į medikus ir informuoti apie buvimo vietas. Net jei naudojote profilaktines priemones, ligų tikimybė išlieka.

Prisiminkite – kiekviena šalis turi savų rizikų

Jei senjorai nori išvengti netikėtumų, reikėtų iš anksto pasidomėti apie ligų paplitimą pasirinktoje kelionės šalyje. Kelionė – tai ne tik įspūdžiai, bet ir atsakomybė už savo sveikatą. Tinkamai pasiruošę, galite nesusirgti pavojingomis ligomis ir grįžti namo kupini tik gerų įspūdžių.