Lietuviai pensininkai daugiausiai dirba iš visų ES šalių
Pagal Eurostato duomenis, praėjus šešiems mėnesiams, kai buvo paskirta senatvės pensija, toliau dirba 13 proc. ES gyventojų, o Lietuvoje – 44 proc. Tai yra daugiau kaip tris kartus viršijame Bendrijos vidurkį.
Atlyginimai auga lėčiau
Pagal „Sodros“ ataskaitą, 2025 m. pirmąjį ketvirtį vidutinės mėnesio darbo pajamos „ant popieriaus“ siekė 2 313 eurų – tai 190 eurų (9 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Į rankas darbuotojai vidutiniškai gavo 1 424 eurus – 110 eurų (8 proc.) daugiau nei prieš metus. Visgi augimas sulėtėjo: 2023 m. pirmąjį ketvirtį atlyginimai augo 14,8 proc., o 2024 m. – 11 proc.
Dirbančių žmonių pajamos lemia ir senatvės pensijų didinimą, kadangi pensijos didinamos taikant vadinamąjį indeksavimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas pagal vidutinio darbo užmokesčio augimą ir „Sodros“ draudžiamųjų pajamų pokytį.
Vyresniems daugiau iššūkių sugrįžti į darbo rinką
Per metus labiausiai – beveik 5 proc. – padaugėjo vyresnių nei 60 metų dirbančių asmenų. Tuo tarpu 25 metų ir jaunesnių bei 25–30 metų amžiaus darbuotojų sumažėjo.
Tačiau jauni žmonės greičiau susiranda naują darbą. Iki 25 metų amžiaus asmenys nedarbo išmoką gauna vidutiniškai 4 mėnesius, tuo tarpu vyresni nei 60 metų – beveik 6 mėnesius. Po metų vėl dirba net 80 proc. jaunų žmonių, gavusių nedarbo išmoką, kai tarp vyresnių nei 60 metų – tik 35,5 proc.
Pensininkai – vis aktyvesni
Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas Lietuvoje ir toliau dirba – tai apie 80 tūkst. žmonių, o jų dalis per pastaruosius trejus metus nuosekliai auga. 2025 m. pradžioje dirbančių pensininkų buvo 12,7 proc. nuo visų pensijos gavėjų.
Dirbantys pensininkai gauna vidutiniškai 883 eurus „į rankas“ ir 752 eurų dydžio pensiją – iš viso apie 1 635 eurus per mėnesį. Nedirbančių pensininkų vidutinė pensija – 655 eurai.
Pagal Eurostato duomenis, praėjus šešiems mėnesiams, kai buvo paskirta senatvės pensija, toliau dirba 13 proc. ES gyventojų, o Lietuvoje – 44 proc., tai yra daugiau kaip tris kartus viršijame Bendrijos vidurkį.
Kodėl dirbama po pensijos?
Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, priežastys – tiek ekonominės, tiek socialinės: „Dirbančių pensininkų motyvacija dirbti pasiskirsto tarp ekonominių ir socialinių priežasčių. Viena vertus, siekiama išvengti skurdo, užsitikrinti pakankamas pajamas ar padidinti būsimą pensiją dirbant ir toliau mokant įmokas. Iš kitos pusės yra noras išlikti aktyviam, palaikyti socialinius ryšius, jaustis naudingam, išvengti staigaus perėjimo į pasyvų gyvenimo etapą.“
Dirbantys pensininkai dažniausiai įsidarbina švietimo (18 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (14 proc.), prekybos (12 proc.) ir apdirbamosios gamybos (11 proc.) srityse. 30 proc. jų – specialistai, 15 proc. – vadovai, o 16 proc. – nekvalifikuoti darbuotojai.
Didžiausias pensininkų aktyvumas fiksuojamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose – čia dirba net 17 proc. visų pensijos gavėjų. Zarasuose, Kupiškyje, Lazdijuose – tik 7 proc.
freepik.com nuotr.