Mama uždraudė bendrauti su tėvu

Mamas mes dažniausiai prisimename kaip rūpestingas, mums atsidavusias ir viską aukojančias dėl mūsų gerovės. Tačiau Jolita pasakoja apie tai, kad iki šiolei, būdama 46 metų, jaučia didžiulę nuoskaudą dėl mamos poelgio.

Mama manęs neapgynė nuo patėvio

Mama nuotraukoje jaunystėje: žiūriu ir negaliu nesižavėti, kokia graži moteris! Deja, ji turėjo problemų dėl savivertės. Daugelį metų mama kentė savo naujojo vyro priekaištus, kad jis paėmė ją su vaiku („Ir kam tu reikalinga su „kraičiu“?)

„Kraičiu“ patėvis pavadino mane. Jam atsikrausčius į mūsų butą, mano gyvenimas virto pragaru.

Dešimtajame dešimtmetyje mums buvo sunku. Pamatęs, kad darausi sumuštinį, netrukdavo mesti: „Ar vėl suėdei visą dešrą?“ Reikia naujos striukės – „Mažiau valgytum, nereikėtų taip dažnai pirkti drabužių.“ Mama visa tai girdėjo, tačiau tylėjo. Kartais ji man duodavo gabalėlį maisto slapta nuo savo vyro. Tikriausiai todėl, kad jis nesibartų.

Sužinojusi apie susitikimą su tėčiu mama supyko

Vieną dieną pusseserė pasakė, kad mano tikrasis tėvas turguje pardavinėja magnetofonus ir aš galėčiau su juo susitikti. Tai sužinojusi priėjau prie jo ir pradėjome kalbėtis. Po to mes valgydavome čeburekus ir šokoladukus, elektriniame virdulyje virdavome arbatą ir gerdavome kavą su grietinėle. Kartais praleisdavau pamokas mokykloje, kad galėčiau nubėgti pas tėtį į turgų.

Mama sužinojo apie mano susitikimus su tėčiu. Ji trenkė man į veidą ir prakirto lūpą.

– Jis išdavikas! Jis metė mus nepagalvodamas, kaip išgyvensime. O dabar tu kalbi su juo?!

Uždraudus bendrauti su tėčiu, praradau ryšį su juo

Dabar, turėdama tiek metų patirties, suprantu ją kaip moterį. Bet kaip mamos aš jos niekada nesuprasiu!

Motinos įspėjimas suveikė ne iš karto. Kai grįžau namo su nauja kuprine, ji suprato, kad toliau bendrauju su tėčiu, ir pasakė: „Susikrauk daiktus į šią naują kuprinę ir nešdinkis pas tėvą!“ Kai tėtis sužinojo, kad noriu gyventi pas jį, tik pasimuistė ir pasiteisino, kad negali manęs priimti. Šeimos reikalai… Jaučiausi niekam nereikalinga.

Mamos reikalavimu nutraukiau bet kokį bendravimą su tėvu. Patėvis ir toliau priekaištavo man dėl maisto, o mamai primindavo, kad paėmė ją su „kraičiu“. Kai suplyšdavo batai, mamos vyras sakydavo, kad aš pati dėl to kalta, nes jų nesaugau. Aš vis prisimindavau tėvą, bet senjorė mama atšaudavo: „Bet mano vyras mūsų nepaliko, kaip tavo tėvas“.

Mes persikėlėme į kitą miestą, ir aš visiškai praradau ryšį su savo tėvu. Ir tik tada, kai turėjau savo šeimą ir vaiką, bandžiau jį surasti. Bet jau buvo per vėlu – jo jau nebuvo gyvo.