Plaukų slinkimas: ką verta žinoti senjorams

Plaukų slinkimas – dažna tema, ypač vyresniame amžiuje. Nors tai natūralus ir neišvengiamas procesas, kai kada jis gali signalizuoti apie rimtesnius organizmo sutrikimus. Tad kokios galimos plaukų slinkimo priežastys ir kaip tinkamai pasirūpinti silpstančiais plaukais?

Kiek plaukų iškristi – normalu?

Medicinos ekspertai pabrėžia, kad įprastai žmogus per dieną netenka apie 50–100 plaukų. Tai visiškai natūralu – plaukų augimo ciklas turi savo ribas, o po kelių metų senas plaukas iškrenta, užleisdamas vietą naujam. Tačiau jei pastebite, kad plaukų ant šukų, pagalvės ar vonios nutekėjime lieka gerokai daugiau nei įprastai, reikėtų ieškoti priežasties.

Pagrindinės plaukų slinkimo priežastys

Plaukų slinkimą lemia įvairūs veiksniai – nuo gyvenimo būdo iki sveikatos sutrikimų. Štai dažniausiai pasitaikantys:

• Per dažnos grožio procedūros, tokios kaip dažymas ar karštas tiesinimas.
• Plaukams netinkamų priežiūros priemonių naudojimas.
• Tvirtos šukuosenos, kurios tempia plaukus ir pažeidžia folikulus.
• Vitaminų, mineralų ir baltymų trūkumas organizme.
• Lėtinis stresas ir emocinė įtampa.
• Genetika arba sveikatos sutrikimai – hormonų disbalansas, autoimuninės ligos, infekcijos, odos ligos.
• Greitas svorio kritimas arba netinkama mityba.
• Tam tikrų vaistų vartojimas.
• Retesnės priežastys – valgymo sutrikimai ar įprotis nuolat liesti ir tampyti plaukus.

Ką daryti, jei plaukai slenka stipriau nei įprasta?

Norint sumažinti plaukų slinkimą, būtina suprasti jo priežastį. Štai keli žingsniai, kuriuos galite atlikti:

• Pasitikrinkite sveikatą. Hormonų disbalansas ar ligos gali būti nematoma problema. Reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
• Papildykite vitaminų atsargas. B grupės vitaminai, vitaminas C, cinkas, geležis, selenas, vitaminas D – būtini sveikiems plaukams.
• Atsisakykite žalingų įpročių. Mažinkite stresą, venkite nesubalansuotų dietų, pasirūpinkite kokybišku miegu.
• Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų. Jei pradėjote naują gydymą, kuris sutapo su plaukų slinkimu, pasitarkite, ar tai nėra šalutinis poveikis.
• Atkreipkite dėmesį į plaukų priežiūrą. Naudokite švelnias priemones, saugokite plaukus nuo aukštos temperatūros, venkite stipriai įtemptų šukuosenų.

Tinkama plaukų priežiūra – raktas į sveikus plaukus

Net jei jūsų sveikata gera, plaukų slinkimą gali paskatinti netinkama jų priežiūra. Keletas pagrindinių rekomendacijų:

• Šampūnas. Rinkitės pagal galvos odos tipą. Ieškokite sudedamųjų dalių, kurios stiprina plaukus – kofeinas, biotinas, niacinas, pantenolis, žaliosios arbatos ekstraktas.
• Kondicionierius ir kaukė. Jie apsaugo plaukų paviršių. Ieškokite priemonių su šilko baltymais, keratinu, jūros dumbliais ar ženšeniu.
• Galvos odos šveitimas. Naudokite švelnius šveitiklius, kurie gerina mikrocirkuliaciją ir padeda folikulams atsinaujinti.
• Šukavimas ir formavimas. Plaukus šukuokite prieš plovimą. Po plovimo tik švelniai nusausinkite rankšluosčiu ir venkite aukštos temperatūros.

Kaip ilgainiui sumažinti plaukų slinkimą?

• Valdykite stresą. Praktikuokite kvėpavimo pratimus, palaikykite fizinį aktyvumą, skirkite laiko pomėgiams.
• Subalansuokite mitybą. Užtikrinkite pakankamą baltymų, vitaminų ir mineralų kiekį kasdienėje mityboje.
• Rūpinkitės galvos oda. Venkite agresyvių šampūnų, rinkitės hipoalergines priemones, reguliariai masažuokite galvos odą.
• Apribokite formavimo priemones. Laikinai atsisakykite plaukų lakų, putų ar sausų šampūnų, ypač jei jie tepami ant odos.
• Masažuokite galvos odą. Tai stimuliuoja kraujotaką, gerina folikulų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.
• Naudokite specialias priemones nuo slinkimo. Šampūnai ir losjonai su veikliosiomis medžiagomis, skatinančiomis plaukų augimą, gali duoti gerų rezultatų.

Plaukų slinkimas – ne nuosprendis

Nors ši problema dažna, ypač senjorų amžiuje, daug ką galima pakeisti į gerąją pusę. Rūpestingas požiūris į savo sveikatą, subalansuota mityba, tinkama plaukų priežiūra ir streso mažinimas – tai kertiniai žingsniai, padedantys sumažinti plaukų slinkimą ir skatinti jų augimą. Jei abejojate, visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

freepik.com nuotr.