Mamai padeda, bet dėkingumo nesulaukia

„Gimiau ir augau Vilniuje. Ištekėjau už vaikino iš atokaus kaimo. Jis dirbo sostinėje  ir norėjo susirasti žmoną iš miesto. Rado mane“, – sako Domantė.

Kas mėnesį mamai siunčia pinigų

Vyras Romas neblogas, ūkiškas, atrodo, mane myli. Mes gyvename su mano šeima erdviame keturių kambarių bute. Visi Romo giminaičiai įsikūrę jo gimtajame kaime. Romas turi tris brolius. Jo tėvas miręs, gyva tik mama. Kas mėnesį Romas jai siunčia pinigų, nes mamos pensija nedidelė. Aš neprieštarauju, kad sūnus padeda mamai.

Dažnai vykstame aplankyti jo mamos, nes vyras labai nori  ten važiuoti. Man kaime nepatinka – dėl kelių priežasčių. Dėl to, kad labai nepatogu, nes tualetas lauke. Taip pat nesu pratusi prie kaimiško maisto. Ten viskas labai riebu, dažnai mėsą reikia valgyti beveik žalią – na, truputį pasūdo, parūko ir tiek. Bijau apsinuodyti. bet pagrindinė priežastis – manęs nesieja šilti santykiai su anyta.

Po vėlesnių kelionių paaiškėjo, kad visi jų šeimos nariai mėgsta išgerti. Visi broliai ir pati anyta. Po truputį ir mano vyras nustojo slėpti savo priklausomybę gėrimui. Jis galvoja, kad tai nieko bloga, nes tą matė nuo vaikystės.

Sužinojau ir tai, jog išlenkti taurelę ypač mėgo Romo tėvas – jis mirė nuo insulto, kurį patyrė dėl nuolatinio girtavimo.

Man nepatinka vyro šeimos gėrimas. Bet labiausiai skaudina jų požiūris į Romą. Iš visų brolių mamai padeda tik jis. Ir ne tik jai siųsdamas pinigų – kai atvykstame, Romas suremontuoja viską, ką reikia, nes broliai, nors gyvena šalia, to nepadaro.

Mama sutiko padovanoti  sklypą, bet delsia tai padaryti

Du broliai vedę, gyvena žmonų namuose, o jauniausias, anytos numylėtinis, – pas mamą. Ji nusprendė palikti savo namus būtent šiam sūnui. Nors, mano nuomone, teisingiausia būtų turtą padalinti visiems vaikams.

Tiesą sakant, man visiškai nereikalingas namas kaime. Bet man gaila Romo, kuris tiek padeda mamai, o ši jam nutarė nepalikti nė jokios dalies turto.

Nusprendžiau apie tai pasikalbėti su vyru. Jis labai įsižeidė, sakė, kad padeda mamai, nes labai ją myli. Vis dėlto sutarėme, kad Romas paprašys, kad mama jam dovanotų savo žemės sklypą, kuriame galėsime pasistatyti vasarnamį.

Aš iš karto vyrą patikinau, kad tai bus asmeninė jo nuosavybė, į kurią aš notariškai atsisakysiu pretenduoti.

Nors tas sklypas mažas, ta žeme niekas nesinaudoja, broliams ji nereikalinga, mamai nelabai patiko tas prašymas. Vis dėlto ji sutiko padovanoti sklypą Romui.

Bet… Jau pusė metų, kai ji vis atidėlioja apsilankymą pas notarą – atranda įvairių priežasčių ten nenuvykti. Vyras sako, kad nėra kur skubėti, tačiau aš manau, kad anyta persigalvojo ir kaži ar ištęsės pažadą…