Ne visos dešrelės tinkamos kepti kepsninėje

Orams sušilus, kaitriai saulutei ir atgimusiai gamtai kviečiant į lauką, daugelis važiuoja iškylauti į miškus, paežeres ir ruošiasi vienai smagiausių pramogų  – maisto kepimui ant laužo ar kepsninėje.

Senjorai,  kurie gyvena nuosavuose namuose, grilio malonumais naudojasi netgi neišvykdami iš miesto. O tie, kurie turi sodus, po darbų su didžiausiu malonumu užkuria kepsninę… Kepame viską – šašlykus, daržoves, bulves. Tarp mėgstamiausių ir populiariausių maisto produktų kepimui ant atviros ugnies  – ir dešrelės. Tuo labiau, kad jų paruošimui nereikia laiko – nusipirkai – ir kepk.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įspėja – ne visų rūšių dešrelės yra tinkamos kepimui:

* Dešrelės pagal apdorojimo būdą gali būti „virtos“ ir „virtos kepamosios“ arba „dešrelės kepimui“. Todėl renkantis dešreles reikia atkreipti dėmesį, kokia yra gaminio paskirtis ir apdorojimo būdas. Svarbu nesusimaišyti, nes pavadinimai gali būti panašūs. Pavyzdžiui, vadinamos „Medžiotojų“ dešrelės rinkoje yra ir kepamosios, ir skirtos vartoti tik pašildytas.

* Svarbu pažiūrėti į sudedamųjų dalių sąrašą etiketėje – jei gaminyje yra nitritinės druskos (natrio nitrito (E250), tokios dešrelės yra netinkamos kepimui, todėl rinkitės dešreles be nitritinės druskos bei su kuo trumpesniu sudedamųjų dalių sąrašu.

* Tos pačios rekomendacijos galioja ir renkantis rūkytas dešreles. Reikėtų rinktis kepti tas , kurių sudėtyje taip pat nėra nitritinės druskos. Siekiant išvengti policiklinių aromatinių  angliavandenilių, susidariusių rūkymo metu, padidėjimo ir viršijimo leistinos normos, rekomenduojama rūkytas dešreles kepti suvyniotas į foliją   arba kitais būdais apsaugoti nuo atviros ugnies.

* Taip pat reikėtų žinoti, kad kepant dešreles svarbu parinkti kepsnines ar kepimo būdą, kad būtų galima surinkti riebalus, varvančius nuo kepamų dešrelių. Įkaitę riebalai  ima kaisti ir skleidžia dūmus, kuriuose yra  pavojingų aromatinių angliavandenilių.

Ant laužo kepant dešreles, kurių sudėtyje yra natrio nitritai, jo likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, esančiomis mėsoje. Tuomet susidaro kancerogeniniai junginiai – nitrozaminai, kurie ilgainiui gali sukelti sveikatos negalavimų. Nitrozaminai paprastai susidaro aukštesnėje nei 110 °C temperatūroje, o kepant ant laužo ar kepsninėje temperatūra visada yra tokia arba dar aukštesnė.

pexels.com nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.