„Kokia bus mano senatvės pensija?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Senatvės pensija yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.

Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė.

Senatvės pensija – kaip apskaičiuojamas stažas?

Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA).

Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.

Apskaitos vienetai – kas tai?

Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus.

2023 m. VDU siekia 1 684,90 Eur.

Pavyzdžiui, per metus sumokėjus įmokas nuo 12 MMA (šiemet tai sudaro 10 080 eurų per metus arba 840 eurų per mėnesį), įgyjama 0,5 taško ir vieneri stažo pensijai metai.

Kas mėnesį mokant įmokas nuo 5 000 eurų (per metus tai sudaro 60 000 eurų), per metus įgyjama 2,97 apskaitos vieneto ir vieneri stažo pensijai metai.

Minimalus ir būtinasis stažas – kuo jie skiriasi?

Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, vyrų – 64 metai ir 8 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.

Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą – 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.

Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus stažo.

Kaip apskaičiuojama senatvės pensija?

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami. Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.

Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.

Senatvės pensija – kasmet padidėja

Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.

Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus.

Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 446 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai.

Kaip sužinoti savo būsimos senatvės pensijos dydį?

Šiuo metu sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir įgytą apskaitos vienetų skaičių kiekvienas gyventojas gali pamatyti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros. 

Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Asmeninėse paskyrose gyventojai gali stebėti, kaip keičiasi jų teisės į senatvės pensiją priklausomai nuo to, kiek laiko jie dirba ir kiek socialinio draudimo įmokų sumoka nuo savo dabartinio atlyginimo.

Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Tokioje suvestinėje pateikiama naujausia informacija.

Kairėje meniu pusėje reikia paspausti „Mano suvestinės“ –> „Nauja suvestinė“ –> REP.02 suvestinė „Informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ arba REP.49 suvestinė „Informacija apie asmens įgytus apskaitos vienetus senatvės pensijai“.

Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju – žmogus neprivalo laukti prisijungęs. Prisijungus kitą kartą, suformuota suvestinė bus matoma skiltyje „Mano suvestinės“.

Pasitelkus „Sodros“ skaičiuoklę, galima pamatyti ateities pajamų prognozę. Kokia bus senatvės pensija, jei nedalyvausite antros pakopos pensijų kaupime, bei kaip šis skaičius keisis, jei pensijai kaupsite papildomai.

Skaičiuoklėje matoma prognozė nereiškia, kad būtent tokio dydžio pensiją žmogus gaus ateityje, tačiau ji leidžia modeliuoti situaciją.