Senjorų aktyvus senėjimas Lietuvoje vis dar neužtikrinamas

Valstybės kontrolė atliko auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“, kurio tikslas – įvertinti, ar valstybės politika ir vykdomos priemonės vyresnio amžiaus asmenims užtikrina aktyvų senėjimą. Auditoriai pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl kylančių problemų sprendimo.

Visuomenė sparčiai sensta

Pažymima, kad Lietuvos visuomenė sparčiai sensta: šių metų pradžioje beveik trečdalis (28,8 proc.) Lietuvos gyventojų buvo 60 m. ir vyresni, iki 2100 m. jie gali sudaryti beveik pusę (43,5 proc.) visų šalies gyventojų, o 65+ metų bus 37,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyvenimo trukmė ilgėja, bet ji vis dar nesiekia ES vidurkio: Lietuvoje ji sudaro 77,5 m., o ES – 81,5 m. Sveiko gyvenimo metų skaičius taip pat išlieka mažesnis – Lietuvoje siekia 60,9 m., o ES – 63,1 m.

Lietuvos pensininkų skurdo rizika – beveik tris kartus didesnė nei vidutiniškai ES

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis pasižymi vienu didžiausių 65+ m. žmonių užimtumu – šiuo metu mūsų šalyje dirba 14,1 proc. senatvės pensijos gavėjų. Tai lemia mažas pajamų pakeitimo socialinio draudimo pensija santykis, galimybė derinti pensiją su darbo pajamomis ir didėjantis pensinis amžius. Daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) šios amžiaus grupės Lietuvos žmonių vis dar patiria skurdo riziką – beveik tris kartus dažniau nei vidutiniškai ES.

Daug senjorų jaučiasi vieniši

Auditas atskleidė dar vieną opią problemą – vyresnio amžiaus žmonių vienišumą. Apklausos duomenimis, 34,5 proc. vyresnio amžiaus asmenų jautėsi vieniši, tačiau 87 proc. jų pagalbos nesikreipė. Audito rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. į pensiją išėjusių gyventojų pastaruosius metus nebuvo aktyvūs jokiose veiklose.

Pateikė išvadas

Auditoriai konstatavo, kad šalyje aktyvaus senėjimo politika vykdoma nenuosekliai ir nepakankamai koordinuojama institucijų, kurios vykdo aktyvaus senėjimo skatinimo priemones, veikla. Valstybės politika per mažai orientuota į senstančios visuomenės aktyvumą. Taip pat nepakankamai skatinamas pensinio amžiaus asmenų dalyvavimas darbo rinkoje, vyresni žmonės nėra sistemingai įtraukiami į kultūrinę veiklą, ribotos mokymosi galimybės. Pažymima, jog socialinės paslaugos ir skaitmeninė įtrauktis neužtikrina vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumo, o vienišumas nėra pripažintas socialine problema.

Ką rekomenduoja valstybės auditoriai?

 Valstybės kontrolė rekomendavo ministerijoms imtis konkrečių sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomenduojama apibrėžti valstybės politiką dėl aktyvaus senėjimo, identifikuojant vyresnio amžiaus asmenų gerovės sritis, tikslą, uždavinius, priemones, poveikio rodiklius ir tvarų biudžetą. Savivaldybėms rekomenduota nustatyti minimalų privalomą bazinių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau gyventi savo namuose ir išlikti savarankiški.

Ministerija taip pat privalės inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais viešųjų paslaugų teikėjai turės užtikrinti bent vieną alternatyvų paslaugos gavimo būdą – telefonu arba fiziškai. Savivaldybėse, kur gyventojai sparčiau sensta, turės būti pakankamai fizinių aptarnavimo vietų arba teikiamos mobiliųjų konsultantų paslaugos.

Vienišumo problemai spręsti rekomenduojama nustatyti vienišumo vertinimo kriterijus ir suplanuoti priemones vienišumui mažinti, aktyviau skatinti žmones dalyvauti savanoriškose veiklose.
Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijoms rekomenduota pertvarkyti „Socialinio recepto“ iniciatyvos modelį ir išplėsti jo įgyvendinimą nacionaliniu mastu. Tai sudarytų daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti kultūrinėse, bendruomeninėse ir sveikatinimo veiklose bei padėtų mažinti vienišumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduota panaikinti 65 metų amžiaus ribą norintiems gauti valstybės finansavimą mokymams per „Kursuok“ platformą. Taip pat, siekiant sudaryti geresnes mokymosi galimybes, 65+ m. asmenų dalyvavimo trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų vykdomose programose finansavimą keisti iš projektinio į modelį, numatantį individualų asmens mokymosi krepšelį („pinigai seka žmogų“)“, – rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.

Valstybės kontrolės audito ataskaita buvo nagrinėta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, dalyvaujant ir diskutuojant su minėtų ministerijų atstovais.

LPŽA vadovas išsakė pastebėjimus ir pasiūlymus

Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Valstybės kontrolės Veiklos audito 4-ojo departamento vadove Egle Merkininkiene, vyriausiąja valstybine auditore-audito grupės vadove Eivida Šlame ir Planavimo ir poveikio departamento srities analitike Rasa Gabrilavičiene Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) prezidentas Kęstutis Makaravičius taip pat išsakė savo pastebėjimus ir  pasiūlymus. Organizacijos vadovas kalbėjo apie tai, kad prieš priimant įstatymus, kitus su senjorais susijusius teisės aktus, į diskusijas neįtraukiami vyresnio amžiaus žmonės, neįsiklausoma jų nuomonės. Tai pasakytina ir apie dabar svarstomą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą, kuris ilgokai „pagulėjo stalčiuose“.

Dar viena opi problema – pertekliniai reikalavimai organizacijų teikiamiems projektams. Piniginės lėšos, skiriamos projektams  vykdyti – tai rimta parama organizuojant veiklas vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau dėl pernelyg didelio biurokratinio priekabumo kartais projektai atmetami. Pasak K. Makaravičiaus, reikėtų supaprastinti sąlygas, kurios taikomos senjorų organizacijų teikiamiems projektams.

LPŽA prezidento nuomone, senjorų skėtinėms organizacijoms, kurių yra tik kelios, yra skiriama per maža parama lyginant su kai kuriomis kitomis organizacijomis. Pavyzdžiui, lėšų, skirtų vykdyti jaunimo projektams yra skiriama žymiai daugiau, negu senjorų organizacijoms.  Taip pat jaunimo kūrybai, repeticijoms, susibūrimams, užimtumui erdvės suteikiamos neatlygintinai, o senjorai tokių privilegijų neturi.

Valstybės kontrolės atstovės išklausė LPŽA vadovo K. Makaravičiaus pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus, kuriuos įvertins pagal Valstybės kontrolės kompetenciją atliekant viešojo sektoriaus sričių veiklos stebėseną.

Genovaitė Kazielienė

Autorės nuotr.