Senjorų diskriminacija: dažniausi atvejai ir sprendimo būdai
Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos (VAŽRT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos posėdžio metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė ir Lygių galimybių integravimo grupės patarėjas Mažvydas Karalius kalbėjo apie vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją, dėl kurios į tarnybą kreipėsi senjorai, taip pat pristatė atlikto tyrimo „Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė atskirtis“ bei apžvalgos „Vyresnio amžiaus asmenų diskriminacija paslaugų teikimo srityje“ rezultatus.
Vyresni žmonės patiria diskriminaciją įvairiose srityse
Pranešėjai pažymėjo, kad praėjusiais metais padaugėjo kreipimųsi dėl skaitmeninių paslaugų (ne)prieinamumo vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat senjorai skundėsi dėl bankų paslaugoms taikomų ribojimų dėl amžiaus, kai, pavyzdžiui, nustatoma viršutinė amžiaus riba paslaugoms suteikti arba kai įvairios lengvatos taikomos tik jaunesniems klientams ir klientėms. Vyresnio amžiaus žmonės nepatenkinti ir dėl profilaktinių sveikatos patikros programų, kai jos vykdomos pagal tam tikras amžiaus kategorijas.
LGKT sulaukė skundų taip pat dėl diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose nurodomas pageidaujamas darbuotojų amžius.
Pasitaikė atvejų, kai vyresni žmonės darbovietėse patyrė galimą priekabiavimą dėl amžiaus, kuomet kuriamos mažiau palankios darbo sąlygos senesniems darbuotojams, su jais elgiamasi prasčiau dėl jų amžiaus.
Didžiausia skaitmeninė atskirtis – įsigyjant prekes bei paslaugas
Pasak pranešėjų, didžiausias skaitmeninės atskirties poveikis atsiranda tuomet, kai į skaitmeninę erdvę persikelia būtinosios paslaugos, panaikinama anksčiau buvusi prieiga prekių ir paslaugų pardavimo vietose, nėra alternatyvių būdų jas gauti arba šios alternatyvos nėra realiai veikiančios.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai pažymėjo, kad skaitmenizacija ir su ja didėjanti vyresnių žmonių atskirtis stebima visose prekių ir paslaugų įsigijimo srityse: sveikatos, transporto, būtinųjų, viešųjų paslaugų ir kitose. Tokia situacija prisideda prie senjorų savarankiškumo mažinimo ir galimybių pilnavertiškai dalyvauti socialiniame ir kultūriniame gyvenime, rizikuoja pažeisti vyresnių asmenų teisę į sveikatą.
Fizinę, socialinę atskirtį ypač dažnai patiria mažesniuose miesteliuose, kaimuose gyvenantys vyresni žmonės.
Kaip reikėtų mažinti senjorų socialinę atskirti?
LGKT specialistai pabrėžė, kad norint, jog mažėtų vyresnio amžiaus žmonių socialinė atskirtis, reikia užtikrinti, kad būtinosios ir viešosios paslaugos būtų prieinamos ne tik skaitmeniniu būdu, tačiau ir įprastais jų gavimo būdais. Taip pat savivaldybėse turėtų veikti skaitmeninę pagalbą ar konsultacijas teikiančios įstaigos ar įstaigų padaliniai, darbuotojai. Turi būti sudaryta galimybė vyresniems žmonėms gauti skaitmeninę pagalbą iš savivaldybės socialinių darbuotojų ar kitų reguliariai senjorus lankančių specialistų.
Senjorų svetainės inaformacija
pexels.com nuotr.