Senjorų organizacijos ragina keisti ydingą „Sodros“ rezervo kaupimo būdą
Kelios Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos keisti ydingą „Sodros“ rezervo kaupimo būdą. Pasak kreipimosi iniciatorių, Lietuvoje apie 40 proc. senatvės pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, tačiau „Sodros“ lėšos, skirtos jų pensijoms, dirbtinai ir ydingai nukreipiamos į rezervą.
Nieko dėl mūsų be mūsų
Dabartiniai pensininkai atidžiai seka nuomonės formuotojų, politikų, mokslininkų, įvairių „galios centrų“ atstovų diskusiją žiniasklaidoje ar kitose viešose erdvėse apie pensijų indeksavimą ir „Sodros“ rezervo kaupimą. Kadangi pačių pensininkų atstovus į tokias diskusijas kviečia itin retai, ne visi senjorai pastebi logines manipuliacijas tose diskusijose. Antraštės ir įgudę žiniasklaidos polittechnologai/propagandistai, pajėgūs įtraukti ne pensininkų interesus ginti linkusius ekonomistus ir sociologus, šaukia: „Šalin rankas nuo „Sodros“ rezervo“.
Užuot diskutavę, kaip efektyviau išsaugoti jau sukauptą rezervą nuo jį graužiančios infliacijos, jie sukeičia diskusijos sąvokas: sukauptą rezervą ir jo kaupimui naudojamą šaltinį – dabartiniams pensininkams pensijoms mokėti surinktų įmokų dalį. Pavadinus tą dalį „perviršiumi“ ar „pertekliumi“, ta dalis nebeišmokama dabartiniams pensininkams, t. y. nusavinama. Juk nuo rezervo įsteigimo iki šiol šią ašarų pakalnę jau paliko bene pusė pensininkų, kurių nusavinta pensijos dalis metų metus keliavo kaupti rezervui ir kuriems rezervas niekaip nebepasitarnaus.
Kas teisybė – tai ne melas
Lietuvių kalbos žodynai aiškina, kad perviršiumi ar pertekliumi vadinama tai, ko yra daugiau, negu reikia. Bet statistika negailestingai tvirtina, kad Lietuva pensijoms skiria tik 6–7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis – 11–12 proc., t. y. beveik dvigubai mažiau. Lietuvos bočelių pensijos vienos menkiausių ES, nors pagal ekonomikos pajėgumą jau bandom šlietis prie vidutiniokų. Vos ne du penktadaliai (40 proc.) senatvės pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, kuri buvo iki 699 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Kai nuolat jaučiame socialinės apsaugos sistemai skiriamų lėšų chronišką deficitą, kam sprendimus rengiantiems/priimantiems gudrauti ir nepriteklių vadinti pertekliumi? Kad mūsų valdžios gebėtų pagrįsti Briuseliui mūsų finansinį tvarumą – Lietuva, skriausdama dabartinius pensininkus, patenkina Mastrichto kriterijaus reikalavimus, nes tada nacionalinis biudžeto deficitas neviršija 3 proc. BVP? O tai leidžia daugiau skolintis ir paskolintas lėšas skirti kitoms (!) sritims, kurioms rezervai kažkodėl nekaupiami. Bet taip tik sparčiau auginame valstybės skolą ir jos aptarnavimo kaštus.
„Pagalves“ būsimiems pensininkams „purena“ dabartiniai
Jei pažvelgtume mūsų pensininkų akimis, tai pastebėtume, kad dabartiniai senjorai finansuoja ne tik „Sodros“ rezervą, bet ir dvi būsimiems pensininkams pasitarnausiančias „pagalves“. Kaupimą būsimoms pensijoms II pensijų kaupimo pakopoje valstybė skatino ir dabartinių pensininkų į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių (PVM, akcizų, dirbančių pensininkų GPM, nekilnojamo turto) dalimi. Tai yra, privačias pensijas kaupiančiųjų skatinimui II pensijų kaupimo pakopoje valstybės biudžeto lėšomis už kiekvieną sumokant po 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Bendra tam tikslui iš valstybės biudžeto skiriama suma jau priartėjo prie 300 mln. eurų. Iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukus didesnei daliai aktyvių dalyvių, kodėl dabar šios lėšos, iki šiol taip pat tarnavusios būsimųjų pensininkų privačioms pensijoms, negalėtų būti nukreiptos adekvačiam tikslui – būsimiems pensininkams – per „Sodros“ rezervo finansavimą? Palaipsniui atsisakant dabartinių pensininkų pensijoms skirtų lėšų nusavinimo ir išlaikant dabartinių pensininkų teisėtus interesus ginantį teisingesnį einamųjų mokėjimų (PAYG – angl.:Pay-As-You-Go) principo naudojimą.
Vyresnio amžiaus žmones vienijančios ir aktyviai savo narių teisėtus socialinės apsaugos interesus ginančios organizacijos pastebi ne tik kritikuotinus, bet palaiko ir pozityvius valstybės institucijų ketinimus ir vykdomas veiklas. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Nacionalinė bočių bendrijų asociacija ir Lietuvos EURAG asociacija parengė viešą kreipimąsi į Lietuvos Vyriausybės Ministrą Pirmininką, Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, kuriame suformulavo suderintus pasiūlymus, ginančius teisėtus vyresniojo amžiaus žmonių interesus.
Kviečiame kolegas jungtis
Kviečiame ir kitų vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų narius susipažinti su Kreipimesi pateiktais pasiūlymais ir jiems pritarti, o per juos vienijančias organizacijas prisijungti prie šio kreipimosi. Norisi tikėti, kad ir šių organizacijų vadovai pagaliau imsis ne tik siaurų lobistinių tikslų per vien savo išskirtinio pritarimo valdžiai nuolatinį liudijimą, bet ir argumentuoto patariamojo vaidmens su platesnio viešojo intereso advokacijos pastangomis.
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui,
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrei,
Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų
KREIPIMASIS
2026 m. rugpjūčio 25 d.
Rengiant 2027 m. biudžetų projektus Lietuvoje vyksta aktyvi politinė diskusija, kad dalis „Sodros“ pertekliaus būtų atiduodama dabartiniams pensininkams jų pensijoms indeksuoti. Dabartiniai įstatymai ir Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktos pataisos tą leidžia. Deja, šių įstatymų nuostatomis ankstesnės valdžios derama apimtimi nesistengė pasinaudoti. Pertekliumi naudotasi Mastrichto kriterijui išlaikyti, o jo liūto dalis keliaudavo į „Sodros“ rezervą. Rezervas buvo ir tebėra kaupiamas dabartinių pensininkų sąskaita, kurių net 40 proc. gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Kasmet miršta ~ 5 proc. pensininkų, negavusių ir niekada jau nepasinaudosiančių „Sodros“ rezervo galimybėmis. Eurostato 2025 m. duomenimis, bendra pakeitimo norma (aggregatereplacementratio) Lietuvoje yra 37 proc. ES vidurkis ir Lenkijoje – 60 proc., Slovakijoje – 62 proc., Čekijoje – 53 proc., Ispanijoje – net 81 proc. Lietuva beviltiškai atsilieka nuo kitų šalių pagal šį rodiklį.
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančios organizacijos remia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės nusiteikimą ir pastangas siekti teisingesnio PAYG (einamųjų mokėjimų) principo taikymo ir „Sodros“ perviršio panaudojimo senatvės pensininkams bei ieškoti būdo, kaip atsisakyti Lietuvos nacionalinio biudžeto deficito dengimo pensininkams neišmokamais pinigais.
Kartu mes kviečiame dabartinę valdančiąją daugumą keisti „Sodros“ rezervo kaupimo šaltinį. Vietoj iš dabartiniams pensininkams neišmokamų ir rezervo kaupimui panaudojamų lėšų (kurios iš esmės nėra joks perviršis ar perteklius, o dabartiniams pensininkams neišmokėti ir iš jų nusavinti pinigai), „Sodros“ rezervui kaupti panaudoti iš II pensijų kaupimo pakopos išėjusiems aktyviesiems tų fondų draudžiamiesiems mokėtas skatinamąsias išmokas iš valstybės biudžeto (t. v. 1,5 proc. VDU).
Lietuvos vyresnio amžiaus žmones vienijančių organizacijų vadovai ir įgaliotieji:
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, įgaliotas Remigijus Samuilevičius
Nacionalinė bočių bendrijų asociacija ir Vilnius bočių bendrija Vilija Tūrienė
Lietuvos EURAG asociacija Virgilija Dolgova