Siekia didinti senjorų skaitmeninį raštingumą
Pernai Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pradėjo vykdyti projektą „Nė vienas nėra pamirštas“. Vykdydama šį projektą tarnyba siekė didinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninę įtrauktį. Kaip vyko projektas, buvo pasakojama prezidentūroje surengtame susitikime. Renginyje projekto dalyviai pasidalino mintimis, kaip jiems sekėsi susidraugauti su skaitmeninėmis technologijomis. Šio projekto globėjas prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės neturėtų likti nuošalyje nuo šiandienos skaitmeninių laimėjimų, kuo daugiau senjorų turėtų susipažinti su internetinėmis technologijomis.
Kuo vyresni, tuo mažiau naudojasi
Nors mūsų šalies pensininkai nori mokytis, tačiau kartais šie norai atsimuša į galimybių sienas – senjorai negali siekti šio tikslo dėl psichologinių, fizinių, finansinių trukdžių.
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių yra apie 600 tūkstančių, tačiau apklausa parodė, kad tik 48 proc. 60–69 metų amžiaus senjorų savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius vertina „gerai“ arba „labai gerai“. Dar sudėtingesnė situacija 70 metų amžiaus grupėje, kur „gerai“ arba „labai gerai“ savo skaitmeninius įgūdžius įvertino vos 26 proc. respondentų.
Šiuo laikotarpiu mokėjimas naudotis technologijomis ypač svarbus, nes žymiai palengvina senjorams gyvenimą, atveria įvairias galimybes.
Visuomenė nori senjorų įtraukties į šiuolaikines technologijas
RRT teigia, jog tai, kad vykdant projektą „Nė vienas nėra pamirštas“ prisideda daugiau nei 100 partnerių, rodo, jog visuomenė yra suinteresuota, jog vyriausiasis jos sluoksnis taip pat žengtų šiuolaikinių technologijų keliu. Tarp projekto palaikytojų – privataus ir viešojo sektoriaus atstovai, šalies savivaldybės, bibliotekos, prisijungė netgi Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus.
Labai svarbu, kad senjorai suvoktų, kokios naudingos ir reikalingos skaitmeninio raštingumo žinios. Tai ne tik gebėjimas ieškoti informacijos internete, bet ir virtualiai mokami mokesčiai, tvarkomi finansai, vizualus bendravimas su artimaisiais.
Ryšių reguliavimo tarnyba džiaugiasi, kad nemažai organizacijų tapo ir senjorų projekto lektoriais. Tai „Kautra“, SEB bankas, „Regitra“, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, „Registrų centras“, „Vilniaus šilumos tinklai“, LTGLink, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, „Balticum TV“, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, „Langas į ateitį“, „Bitė Lietuva“ ir „Bitės profai“, Vilnius Tech.
RRT pažymi, kad siekia sukurti platformą, prie kurios galėtų jungtis įvairios organizacijos.
pexels.com nuotr.