Veneroje – gyvybės požymiai?
Veneros atmosferoje buvo aptiktos fosfino dujos – biomarkeris, kas gali reikšti, kad šioje planetoje yra gyvybė. Tai praneša tarptautinė astronomų komanda, atlikusi tyrimą naudodama Jameso Clarko Maxwello teleskopą (JCMT) Havajuose ir radijo teleskopo sistemą ALMA Čilėje milimetrinių bangų diapazone. Mokslininkai atrado medžiagą, kuri tam tikrame diapazone sugeria nematomas bangas. Tai buvo fosfinas. Rezultatai buvo paskelbti žurnale Nature Astronomy.
Veneroje rasta fosfino
Fosfinas (vandenilio fosforas, PH3) yra bespalvės nuodingos dujos, randamos Žemės atmosferoje. Čia jis atsirado dėl žmogaus veiklos: naudojamas žemės ūkyje, taip pat cheminiams ginklams kurti. Tačiau fosfinas turi ir kitą kilmę – tai anaerobinių organizmų, gyvenančių aplinkoje, kurioje nėra deguonies – bakterijų, kirminų, grybų ir dumblių, atliekos.
Venera yra arčiau Saulės, todėl jos paviršiaus temperatūra siekia 460 °C. Be to, jos atmosferoje praktiškai nėra deguonies ir vandens garų, tačiau yra daug sieros ir anglies dioksido junginių, o slėgis yra dešimtis kartų didesnis nei Žemėje. Gyventi tokiomis sąlygomis neįmanoma.
Tačiau 50–70 km aukštyje šansų dar yra: būtent ten buvo rastas fosfinas. Čia galėtų gyventi ekstremofiliniai mikroorganizmai, t. y. tie, kurie gali išgyventi ir daugintis ekstremaliomis sąlygomis. Galbūt jie išliko iš laikotarpio, kai Veneros atmosfera buvo daug artimesnė Žemės atmosferai, kaip ir temperatūra. Po to vandenynai išgaravo, o mikroorganizmai iš vandens persikėlė į atmosferą.
Ar Veneroje yra gyvybė dar nežinoma
Ar Veneroje yra gyvybė, dar nežinoma. Gyvybės buvimas yra tik vienas iš galimų mokslininkų atradimo paaiškinimų, nors jis yra labiausiai tikėtinas. Fosfiną taip pat gamina žaibas, ugnikalnių išsiveržimai ar meteoritų smūgiai. Tiesa, visa tai Veneroje nutinka labai retai, o fosfino susidaro labai mažai ir tam reikia daug energijos.
Galbūt fosfinas susidaro dėl mokslui dar nežinomų cheminių procesų. Be to, darniai gyvybei formuotis reikalinga stabili aplinka milijonus metų, o Veneros atmosferoje nuolat vyksta kondicionavimo procesai. Todėl tyrimo autoriai neskuba daryti galutinių išvadų ir ragina apsvarstyti visus galimus scenarijus.
Astronomai planuoja patikrinti duomenis dėl gyvybės požymių
Norint įrodyti gyvybės buvimą Veneroje, būtina atlikti daugybę stebėjimų iš orbitinių ir nusileidžiančių aparatų. Astronomai planuoja duomenis patikrinti naudodami SOFIA stratosferos infraraudonųjų spindulių observatoriją, kuri yra įrengta Boeing 747. Taip pat šiems tikslams bus paleistas James Webb orbitinis teleskopas ir DAVINCI+ misija.
Tas pats fosfinas jau buvo rastas kitų milžiniškų planetų – pavyzdžiui, Saturno ir Jupiterio – atmosferoje. Dujos ten patenka iš gilesnių planetų sluoksnių dėl konvekcijos: kai šiltesnis oras juda aukštyn, o šaltesnis ir tankesnis – žemyn.
2018 metais Saturno palydove Encelade geizerių išmestame sušalusiame skystyje buvo rasta organinių molekulių. Mokslininkai teigia, kad planetos viduje veikia hidroterminiai šaltiniai, kurių vandens temperatūra siekia 90°C. Pačioje planetoje sąlygos yra gana tinkamos gyvybei. Vėliau tyrėjai atliko eksperimentą, kuris patvirtino, kad vienaląsčiai mikroorganizmai Methanothermococcus okinawensi, panašūs į bakterijas, Encelade gali išgyventi.
Magnetito, organinio junginio, kurį galėjo sudaryti tik bakterijos, mikrokristalai buvo aptikti Marso meteorite ALH 84001, rastame 1984 metais Antarktidoje. Taip pat jo viduje buvo junginių, panašių į žinomas mikrobų ir ląstelių fosilijas.
freepik.com nuotr.