Vibrio bakterijos Baltijos jūroje: kam reikėtų būti ypač atsargiems
Įšilus Baltijos jūros vandeniui, joje susidaro palankesnės sąlygos daugintis Vibrio genties bakterijoms. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad daugumai žmonių maudynės Baltijos jūroje išlieka saugios, tačiau kai kuriems gyventojams infekcijos rizika yra didesnė.
Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir visi, kurie turi atvirų žaizdų ar kitų odos pažeidimų.
Kodėl Vibrio bakterijų vasarą padaugėja?
Vibrio bakterijos natūraliai gyvena sūrokame vandenyje, kuriame susimaišo jūros ir gėlas vanduo. Baltijos jūra dėl palyginti nedidelio druskingumo ir vasarą pakylančios vandens temperatūros sudaro palankias sąlygas šioms bakterijoms daugintis.
Specialistų teigimu, dažniau jų aptinkama tuomet, kai vandens temperatūra pasiekia maždaug 20 laipsnių. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl klimato kaitos ir ilgėjančių šiltųjų sezonų tokios sąlygos Europoje susidaro vis dažniau.
Kaip užsikrečiama Vibrio bakterijomis?
Dažniausiai žmonės užsikrečia dviem būdais – bakterijoms patekus į organizmą per atvirą žaizdą maudantis šiltame jūros vandenyje arba valgant žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres.
Svarbu žinoti, kad vibriozė nuo žmogaus žmogui neplinta.
Jei infekcija patenka per virškinamąjį traktą, dažniausiai pasireiškia viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas ar karščiavimas. Kur kas pavojingesnė gali būti infekcija, kai bakterijos į organizmą patenka per pažeistą odą. Tokiu atveju žaizda parausta, patinsta, ima skaudėti, gali atsirasti pūlių ar pūslių. Retais atvejais infekcija išplinta į kraują ir tampa pavojinga gyvybei.
Kodėl senjorams ši informacija ypač svarbi?
NVSC pabrėžia, kad didžiausia sunkios vibriozės rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma yra sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą.
Šiems žmonėms infekcija gali progresuoti greičiau, todėl net ir nedidelio odos pažeidimo nereikėtų nuvertinti.
Kada maudynių geriau atsisakyti?
Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Aušros Valaikienės, atsargumo reikėtų, jei ant odos yra atvirų žaizdų, įpjovimų ar nubrozdinimų. Taip pat rekomenduojama kuriam laikui atsisakyti maudynių po neseniai atliktos operacijos, pasidarius tatuiruotę.
Jeigu maudynių išvengti nepavyksta, pažeistą vietą patariama kruopščiai uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu.
Paprastos priemonės padeda sumažinti riziką
Specialistai primena, kad apsisaugoti nuo infekcijos dažnai padeda paprasti įpročiai. Rekomenduojama nevalgyti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių, o jas ruošiant kruopščiai plauti rankas ir vengti kryžminės taršos.
Po maudynių jūroje visas žaizdas reikėtų nuplauti vandeniu su muilu ir kelias dienas stebėti jų būklę.
Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?
Jeigu po maudynių atsiranda stiprėjantis žaizdos paraudimas, tinimas, skausmas, pūliavimas, pakyla temperatūra ar pablogėja bendra savijauta, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Anksti pradėtas gydymas padeda išvengti sunkių komplikacijų, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą.
Maudytis galima, tačiau atsargumas nepakenks
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžia, kad dėl Vibrio bakterijų nereikėtų atsisakyti poilsio prie Baltijos jūros. Daugumai žmonių maudynės išlieka saugios, tačiau senjorams prieš lipant į vandenį verta įvertinti savo sveikatos būklę ir pasirūpinti, kad ant odos nebūtų atvirų žaizdų.
Laikantis šių rekomendacijų galima ramiai mėgautis vasara, o kilus įtarimų dėl infekcijos – nedelsti ir kreiptis į medikus.
Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją